Hormoninių kontraceptikų poveikis

Hormoniniai kontraceptikai - pernelyg brangus vaistas

Hormoninių kontraceptikų veikimo mechanizmai

1. Neleidžia įvykti ovuliacijai (būdinga ne visoms priemonėms) - palaikydami pastovią progesterono ir estrogenų koncentraciją kraujyje slopina GnRH išsiskyrimą, blokuoja FSH ir LH gamybą (žr. Lytinės sistemos struktūra). FSH funkcija - stimuliuoti kiaušialąsčių folikulų brendimą, LH - skatinti brandžios kiaušialąstės išsilaisvinimą iš folikulo (ovuliaciją). Šių hormonų stoka nulemia kiaušidžių funkcinį neaktyvumą, todėl 95-98 proc. hormoninius kontraceptikus vartojančių moterų ciklų ovuliacija neįvyksta, o kraujavimai yra netikrosios mėnesinės. Folikulai beveik nesivysto, nesusidaro geltonkūnių, nebūna kitų ovuliacijai būdingų pokyčių. Hormoniniai kontraceptikai veikia ne tiesiogiai kiaušides, o smegenis, sukeldami jose praeinančius struktūrinius ir funkcinius pokyčius (Sex steroid hormones-related structural plasticity in the human hypothalamus (M. Baroncini, 2010) PDF) Mėnesinių ciklas praranda jam būdingą kaitą - išlieka tik nevaisingoji (liuteininė) jo fazė, taip tarsi imituojamas nėštumas (būtent nėštumo metu vyrauja nesikeičianti progesterono koncentracija). Tai nėra fiziologinė organizmo būsena, todėl keičiasi ne tik fiziologiniai (skysčio kaupimasis, svorio didėjimas), bet ir psichologiniai (nuotaikų kaita) moters organizmo procesai.
2. Trikdo kiaušintakių judesius - trukdo iš kiaušidės į pilvo ertmę išsilaisvinusiai kiaušialąstei patekti į kiaušintakį ir keliauti gimdos kryptimi (video).
   
3. Tirština gimdos kaklelio gleives - trukdo spermatozoidams judėti (žr. Fiziologinės gimdos kaklelio gleivių funkcijos).
   
4. Slopina gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušialąstę (šis poveikis būdingas visoms hormoninėms kontraceptinėms priemonėms ir nehormoninėms gimdos spiralėms) - net jei ovuliacija įvyksta, apvaisinta kiaušialąstė negali įsitvirtinti gimdoje ir jau pradėta gyvybė yra pasmerkta žūti.
   

Šalutinis hormoninių kontraceptikų poveikis

Joanna's story

Ypač sunkius simptomus hormoniniai kontraceptikai sukelia retai, tačiau lengvas šalutinis poveikis yra gana dažnas.

Nedidelis šalutinis poveikis

• Pykinimas, krūtų skausmas, kraujavimas ne mėnesinių metu, patinimai (dėl estrogenų poveikio).
• Silpnas, trumpalaikis galvos skausmas, sustiprėjusi, dažniau pasireiškianti migrena.
• Mėnesinių neatsinaujinimas nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą.
  

Vidutinio sunkumo šalutinis poveikis

• Kūno svorio padidėjimas (ypač jei preparate yra progestageno).
• Odos pigmentacijos padidėjimas (ypač moterims, kurių oda ir taip tamsi) - nutraukus vartojimą atsistato, bet labai lėtai.
• Spuogai, vyriško tipo plaukuotumas (jei preparate yra progestageno; estrogenai priešingai - mažina bėrimus).
• Šlapimtakių išsiplėtimas, šlapimo takų infekcijos.
• Dažnesnės, sunkiau gydomos makšties infekcijos.
• Mėnesinių išnykimas (kartais net iki kelerių metų po hormoninių kontraceptikų vartojimo nutraukimo).
• Pieno skyrimasis iš krūtų nutraukus hormoninės kontracepcijos vartojimą.
  

Sunkus šalutinis poveikis

• Venų trombozė ir embolija (tikimybė 3 kartus didesnė, nei hormoninių kontraceptikų nevartojančioms moterims). Kraujo krešėjimo pokyčiai panašūs į atsirandančius nėštumo metu: padaugėja VII, VIII, IX ir X krešėjimo faktorių, sumažėja krešėjimą slopinančio antitrombino III. Grėsmė labiausiai padidėja esant ir kitų rizikos veiksnių: kraujo sąstoviui, krešėjimo faktorių pertekliui ar antitrombino III stygiui, traumai, genetiniam polinkiui ir kt. Leideno faktorių turinčioms moterims (jos sudaro apie 7 proc. pasaulio moterų) hormoniniai kontraceptikai trombų sukeltų komplikacijų riziką didina iki šimto kartų.
  

• Miokardo infarktas - rizika didesnė toms kontraceptikus vartojančioms moterims, kurios yra sirgusios preeklampsija, kurių aukštas kraujospūdis, kurios serga cukriniu diabetu, kurių kraujyje padidėjusi lipoproteinų koncentracija ar kurios rūko.

• Smegenų kraujotakos sutrikimai - hormoniniai kontraceptikai insulto riziką didina 2-3 kartus (ypač vyresnėms nei 35 metų moterims; migrena sergančioms moterims išeminio insulto rizika didesnė beveik 9 kartus), kraujavimo po voratinkliniu dangalu rizika išlieka didesnė net ir nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą.

Risk of Stroke in Women Exposed to Low-Dose Oral Contraceptives (W.S. Chan, 2004 m.)

• Depresija (pablogėjusi nuotaika) - manoma, kad susijusi su hormoninių kontracepikų poveikiu aminorūgšties triptofano apykaitai smegenyse ir dėl to sutrikdyta hormono serotonino sinteze.

• Gimdos kaklelio vėžys (ypač jei hormoniniai kontraceptikai vartojami paauglystėje - gimdos kaklelio liaukinės ląstelės tampa imlesnės gimdos kaklelio vėžio sukėlėjui - žmogaus papilomos virusui (video)). Vartojant sudėtines kontraceptines tabletes 5-9 m., rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja 2,8 karto, 10 ir daugiau metų - 4 kartus.
  

Hormoninių kontraceptikų poveikis vaisingumui

Dažniausiai nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą vaisingumas atsinaujina ir ciklai tampa reguliarūs gana greitai, 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta jau pirmojo ciklo metu, tačiau daliai moterų priešingai - ciklai tampa visiškai nereguliarūs ir, ypač turinčioms genetiškai nulemtą silpnesnę ovuliacinę funkciją, pastoti gali būti sunku.

Hormonines kontracepcijos priemones 10-15 metų naudojusiai moteriai gali būti sunkiau pastoti ir dėl sumažėjusio vaisingąsias S gleives sekretuojančių gimdos kaklelio nišų skaičiaus bei gimdos kaklelio kanalėlio susiaurėjimo.

Vartojant hormoninius kontraceptikus organizmas būna mažiau atsparus infekcijoms, kurios savo ruožtu didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo riziką. Be to, hormoniniai kontraceptikai silpnina organizmo imunologinę reakciją į infekcijos sukėlėją, todėl moterys ilgiau nesikreipia į gydytojus.

Chlamidiozė vartojant hormoninius kontraceptikus esti dažnesnė net 70 proc. Chlamidijos sukelia kiaušintakių bei kiaušidžių uždegimus ir yra vienas iš negimdinio nėštumo rizikos veiksnių. Negimdiniai nėštumai ir infekcinės komplikacijos mažina pastojimo galimybes.

• Moterys, baigusios vartoti hormoninius kontraceptikus, pastojo po 5,88 ciklo (95 proc. CI 5,38-6,38), o nevartojusios - po 3,64 ciklo (95 proc. CI 3,49-3,79), t.y. pastarosios beveik dvigubai anksčiau.
  

• Iš 3214 ištekėjusių nėštumą planuojančių moterų 13 ir daugiau mėnesių nepastojo 24,8 proc. praeityje vartojusių hormoninius kontraceptikus. Iš nevartojusių taip pat ilgai nepastojo tik 10,6 proc.

• Tikimybė pastoti po hormoninių kontraceptikų 12 mėn. laikotarpiu - 72-94 proc. ir yra panaši kaip po gimdos spiralės naudojimo (71-92 proc.), prezervatyvų (91 proc.) ir NŠP (92 proc.)
  

• Iš 69 pacienčių, kurioms nustatyta hormoninių kontraceptikų sukelta antrinė amenorėja (praeityje buvusių mėnesinių išnykimas), 25 pacientėms net ir gydant mėnesinės nebeatsinaujimo. Tik 19 iš šių 69 moterų minėjo, kad ciklai nebuvo reguliarūs iki pradedant vartoti hormoninius kontraceptikus.

Prolonged - secondary amenorrhea after oral contraceptive therapy: natural and unnatural history (R.P. Shearman, 1971 m.)

Implantuojamas kontraceptikas dešimtims moterų sukėlė nevaisingumą

Be to, hormoninė kontracepciją didina riziką užsikrėsti ŽIV.

Hormoniniai kontraceptikai ir įgimtos anomalijos

Nors teorinis pastojimų dažnis vartojant hormoninius kontraceptikus mažas (Pearlo indeksas 0,1-0,5), tačiau realiai per vienerius metus pastoja apie 3 proc. hormoninius kontraceptikus vartojančių moterų. Nežinodama, jog yra nėščia, moteris dar kurį laiką tebevartoja hormoninus kontraceptikus.

Pagal poveikį nėščiosioms visi vaistai skirstomi į penkias kategorijas rizikos didėjimo tvarka: A, B, C, D, X.

Į kai kurių hormoninių kontraceptikų sudėtį įeinantys progestagenai priklauso D kategorijai, t.y. yra aiškių įrodymų apie teratogeninį (įgimtas anomalijas sukeliantį) poveikį žmonėms, nėščiosioms galima vartoti tik ypatingais atvejais, kai laukiamas terapinis poveikis motinai yra didesnis už galimą pavojų vaisiui. Anksčiau kai kurie gydytojai progestagenais bandydavo sulaikyti gresiantį ankstyvą persileidimą, tačiau šiuo metu tai neberekomenduojama.

Kiti hormoniniai kontraceptikai priskiriami pavojingiausiai - X kategorijai, t.y. yra aiškių įrodymų apie teratogeninį poveikį žmonėms, nėščiosioms vartoti negalima, nes visais atvejais pavojus vaisiui didesnis už terapinį poveikį motinai.

Hormoniniai kontraceptikai gali sukelti stuburo, išeinamosios angos, širdies, kvėpavimo takų, stemplės, inkstų, rankų ir kojų įgimtus vystymosi sutrikimus. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nėštumo metu vartojus sintetinį estrogeną dietilstilbestrolį poveikis išlieka net tada, kai kūdikis gimsta: mergaitėms vaikystėje ar paauglystėje gali išsivystyti makšties ar gimdos kaklelio vėžys, o vėliau nepalankiai baigtis nėštumas; berniukams gali atsirasti lyties ir šlapimo organų bei spermos anomalijų. Galbūt panašiai veikia ir kiti estrogenai. Jau įrodyta, kad moteriai pastojus vartojant kontraceptikus ir vaisiui esant vyriškos lyties, didesnė tikimybė, jog brandžiame amžiuje šie vyrai sirgs sėklidžių vėžiu.

Male reproductive disorders in humans and prenatal indicators of estrogen exposure: A review of published epidemiological studies (L. Storgaard, J. Bonde, J. Olsen, 2006 m.)

PSO 1990 m. yra paskelbusi, kad jei pastojama vartojant hormoninius kontraceptikus, įgimtų ligų tikimybė nėra didesnė, tačiau tyrimas analizavo  daugiausia tam tikras ligas: įgimtas galūnių anomalijas ir širdies ydas.

Oral Contraception and Congenital Malformations in Offspring: A Review and Metaanalysis of the Prospective Studies (M.B. Bracken, 1990 m.)

Jei pastojama vartojant hormoninius kontraceptikus, yra didesnė rizika, jog vaikas gims turėdamas širdies ydą ar pilvo sienos defektų.

Yra duomenų ir apie didesnę įgimtų šlapimo takų anomalijų riziką:

Blood levels of homocysteine, folate, vitamin B6 and B12 in women using oral contraceptives compared to non-users (F. Lussana, 2003 m.)

Hormoniniai kontraceptikai ir libido pasikeitimai

Hormoninių kontraceptikų poveikis renkantis vyrą

Hormonal contraception can mess with romantic chemistry (video)

Moteris, kurios ciklas vyksta natūraliai, artimiems santykiams renkasi vyrą (būsimą vaiko tėvą), genų rinkiniu labiausiai besiskiriantį nuo jos pačios (pagal tam tikrus veido, balso, charakterio bruožus), be to, turintį kraujyje didesnę vyriško lytinio hormono testosterono koncentraciją. Skirtingi vaiko genai laiduoja stiprią sveikatą, stiprų imunitetą ir mažesnę paveldimų ligų riziką. Hormoninius kontraceptikus vartojusių moterų vaikų genų rinkinys labiau monozigotinis (turintis identiškus genus porinėse chromosomose), joms ne tokia svarbi vyro veido simetrija, balso ypatumai ir kiti požymiai, atspindintys vyro genetinę kokybę bei genetinį skirtingumą.

Natūraliai ovuliaciją patiriančios moterys teikia pirmenybę vyrams, turintiems kitokį audinių tapatumo kompleksą (MHC). (MHC - tai tam tikri imunologiniai žymenys žmogaus ląstelių (ypač daug jų turi leukocitai) paviršiuje, išryškinantys kiekvieno žmogaus individualumą ir genetinį skirtingumą). Hormoninius kontraceptikus vartojančioms moterims patrauklesni vyrai (net jų kvapas), kurių MHC panašus į jų pačių, taigi jos nesugeba pasirinkti genetiškai visiškai skirtingo partnerio.

Major Histocompatibility Complex Alleles, Sexual Responsivity, and Unfaithfulness in Romantic Couples (C.E. Garver-Apgar, 2006 m.), PDF

Kontraceptikus vartojančios moterys yra mažiau patrauklios vyrams nei natūraliai patiriančios ovuliaciją.

Hormoniniai kontraceptikai ir psichologija

Hormoniniai kontraceptikai ir ekologija

Fiziologiniai ypatumai nutraukus hormoninės kontracepcijos vartojimą

Mėnesinių ciklo sutrikimai po hormoninių kontraceptikų vartojimo yra laikini, tačiau ciklas susireguliuoja maždaug per devynis mėnesius, kartais ir ilgiau.

Moters vaisingumo atsistatymui nustojus vartoti hormoninę kontracepciją įtakos turi šie veiksniai:

• moters amžius ir kokio amžiaus ji pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją,
  
• hormoninio preparato tipas (po sudėtinių hormoninių kontraceptikų vartojimo vaisingumas grįžta vėliau),
• hormoninių preparatų vartojimo trukmė,
• individuali moters organizmo reakcija (apie 50 proc. moterų vaisingumas atsistato tuojau pat, kitoms ovuliacija gali nevykti iki 18 mėnesių ar net dar ilgiau),
• ankstesni nėštumai,
• ciklų ypatumai iki pradedant vartoti hormoninę kontracepciją.
  

Mėnesinių ciklų ypatumai nutraukus hormoninės kontracepcijos vartojimą:

• įvairios, besikeičiančios trukmės,
• su ovuliacija arba be jos,
• su vėluojančia ovuliacija,
  
• su gausiu ir skausmingu kraujavimu,
• su trumpa liuteinine (poovuliacine) faze (5 - 6 d.),
• su nesutampančiais skirtingais vaisingumo požymiais - galimi dideli nukrypimai.

Gimdos kaklelio gleivės gali:

• būti gausios, įvairaus pobūdžio (dėl didelio estrogenų kiekio), video,
  
• nepasižymėti tąsumu (tąsumo požymis neatsinaujina gana ilgai),
  
• skirtis ilgiau nei įprasta,
• rodyti padidėjusio kiaušidžių aktyvumo epizodus, nebūtinai besibaigiančius teisinga gleivių kitimo dinamika ir ovuliacija,
• rodyti nevaisingumą: arba gleivės nepastebimos ir juntamas "sausumas", arba gleivės nesikeičiančios, lipnios, negausios,
  
• nebūti matomos dėl ovuliacinio kraujavimo.

Going off the Pill - svetainė apie hormoninės kontracepcijos vartojimo nutraukimą

Jei nutraukus hormoninės kontracepcijos vartojimą 4 mėnesius ar ilgiau tęsiasi tokie simptomai, kaip mėnesinių nebuvimas, ciklų nereguliarumas, trumpa liuteininė ciklų fazė ar labai ilgi ciklai, pasikonsultuokite su savo gydytoju.

NŠP taisyklės po hormoninių kontraceptikų vartojimo

• Laukite kol prasidės kraujavimas - tai pirmojo ciklo pradžia.
• Gimdos kaklelio gleives ir bazinę kūno temperatūrą (BKT) stebėkite nuo pirmosios ciklo dienos.
• Gimdos kaklelio požymių galite nesekti, nes jie paprastai neinformatyvūs.
• Pirmuosius 3 ciklus laikykite vaisingais nuo pirmosios ciklo dienos (pagal V. Rudzinską), nors antrojo ciklo pradžia tiksliausia būtų laikyti tik tikrųjų mėnesinių pirmąją dieną (belaukiant BKT pakilimo gali prireikti stebėjimų lentelę pratęsti kitame lape ar lapuose) (pagal J. ir S. Kippley).
• Ciklui užtrukus taikykite užsitęsusios ankstyvosios nevaisingosios fazės taisykles.
  
• Dėl kalendorinių taisyklių taikymo įvairių autorių nuomonės išsiskiria:
• pagal NFPTA:
• pirmuosius 3 ciklus nenaudokite ankstyvosios nevaisingosios fazės - lytiniai santykiai galimi tik vėlyvosios nevaisingosios fazės metu,
• 4-6-tą ciklus taikykite 5 dienų taisyklę, o jei nors vienas ciklas buvo trumpesnis nei 26 dienų trukmės - 21 dienos taisyklę,
• 7-12-tą ciklus taikykite 21 dienos taisyklę,
  
• Nuo 13 ciklo pereikite prie 20 dienų taisyklės.
• pagal J. ir S. Kippley:
• 1 ciklą ankstyvosios nevaisingosios fazės metu susilaikykite nuo lytinių satykių,
• 2-3 ciklus taikykite 6 dienų taisyklę.
  
• pagal V. Rudzinską:
• Kalendorines taisykles pradėkite taikyti tik po 6 visaverčių ciklų. Visaverčiu ciklas laikomas, kai jis yra:
  
• dvifazis,
• su ne trumpesne kaip 10 dienų liuteinine faze,
  
• su sutampančiais pagrindiniais požymiais (gleivių, gimdos kaklelio, BKT),
• su taisyklinga gleivių pokyčių raida.
• Bazinė kūno temperatūra - vienintelis požymis, objektyviai patvirtinantis ovuliaciją. Poovuliacinio nevaisingumo negali būti be BKT pakilimo. Vėlyvosios nevaisingosios fazės pabaigą nustatykite taip:
• Jei pagal gleives neįmanoma nustatyti jų piko, iki sulauksite trijų ovuliacinių ciklų (pagal V. Rudzinską) arba tik pirmąjį ciklą (pagal NFPTA), taikykite temperatūrinio metodo taisyklę:
  

• pagal J. ir S. Kippley (taisyklę taikykite 2-3 primuosius ciklus, paskui pereikite prie klasikinių taisyklių vėlyvosios nevaisingosios fazės nustatymui):