NŠP premenopauzėje

Kas yra premenopauzė?

Natūrali menopauzė - tai visiška mėnesinių pabaiga dėl išnykusios folikulinės kiaušidžių sistemos funkcijos. Ji nustatoma retrospektyviai, praėjus 12 mėn. nuo paskutinių mėnesinių, kai nenustatoma kitų fiziologinių ar patologinių mėnesinių nebuvimo priežasčių. (PSO) Menopauzė pasireiškia 42-58 m. (dažnausiai 45-54 m.) amžiaus moterims. Jei kraujavimas iš gimdos pasirodo praėjus metams po reguliarių mėnesinių pabaigos, reikėtų kreiptis į gydytoją - tai greičiausiai ne mėnesinės, o ligos simptomas.

Premenopauzė - tai laikotarpis, kai pasireiškia pirmieji pamažu senkančios kiaušidžių funkcijos požymiai. Jai būdinga mėnesinių ciklo sutrikimai, sutrumpėjęs, rečiau užsitęsęs, mėnesinių ciklas, bet mėnesinės cikliškos. Vėliau perimenopauzės laikotarpiu šio cikliškumo dažniausiai nebūna. (PSO) Šis terminas dažnai vartojamas nevienareikšmiškai: 1-2 metų laikotarpiui iki menopauzės arba visam reprodukciniam laikotarpiui iki menopauzės (3-8 metams) apibūdinti.

Perimenopauzė - tai laikotarpis nuo ankstyvųjų menopauzės simptomų iki 12 mėn. po mėnesinių pabaigos (iki visiško mėnesinių išnykimo), kada pasireiškia endokrinologinių, biologinių ir klinikinių artėjančios menopauzės požymių. (PSO)

Klimakterinis laikotarpis
(klimaksas) - tai pereinamasis moters amžiaus laikotarpis nuo reprodukcinės funkcijos iki visiško nevaisingumo dėl laipsniškai senkančios kiaušidžių funkcijos.

Maždaug 20 proc. moterų klimaksas nesukelia ryškesnių simptomų. Kitais atvejais patologiniai simptomai pasireiškia labai ryškiai. Pagrindinis į šeštąją dešimtį įžengusios moters rūpestis šiais laikais - neleisti, kad ją peranksti sendintų. Moteris turėtų apmąstyti savo gyvenimą ir ieškoti kitų prastos savijautos priežasčių. Baimės priepuoliai, karščio mušimas, nereguliarios mėnesinės, ilgas kraujavimas jų metu gali būti ir ne premenopauzės požymiai, o ilgalaikio streso pasekmė.

Fiziologiniai premenopauzės ypatumai

Sumažėjęs vaisingumas

Senėjimo procesas ir vaisingumo mažėjimas prasideda jau apie 30-uosius gyvenimo metus. Galimybė pastoti prieš menopauzę esti ženkliai mažesnė. Dvidešimtmetei moteriai tikimybė pastoti visiškai nevengiant nėštumo yra apie 80-90 proc., 40 m. amžiaus grupėje jau tesiekia 40-50 proc., sulaukus 45-erių jau tik 10-20 proc., o penkiasdešimtmetei tikimybė pastoti neviršija 5 proc.

Premenopauzės metu senėjančiose kiaušidėse mažėja folikulų. Jie tampa atsparesni folikulus stimuliuojančiojo hormono (FSH) poveikiui. Susilpnėjus folikulo augimui, sumažėja estrogenų kiekis. Dėl to hipofizėje daugiau skiriasi FSH, o jis stimuliuoja naujų folikulų brendimą, kurie galutinai nesubręsta ir neįvyksta ovuliacija. (Žr. Lytinės sistemos struktūra).

Mėnesinių ciklų pokyčiai

  • Ciklai nereguliarūs, jų trukmė varijuoja daugiau nei 10 dienų ribose, tarp labai ilgų ciklų gali įsiterpti itin trumpų (dėl sulėtėjusio folikulų brendimo gaminasi mažiau estrogenų, geltonkūnis formuojasi vėliau, išsiskiria mažiau progesterono, todėl kaip atsakas į sumažėjusį progesterono kiekį per kai kuriuos ciklus greičiau išsiskiria FSH ir LH, dėl ko ovuliacija įvyksta anksti ir ciklas esti trumpas).
  • Dažni anovuliaciniai ciklai, kurių trukmė gali siekti 45-90 dienų (dėl progresuojančio folikulų savaiminio sunykimo jų vystymasis nevisavertis, sumažėja folikulų kiekis, todėl neišsiskiria reikiamas LH kiekis ir nevyksta ovuliacija).
  • Sutrumpėjusi liuteininė (poovuliacinė) fazė dėl susilpnėjusios geltonkūnio veiklos.

Gausios mėnesinės, nereguliarūs kraujavimai

Dėl ilgai išliekančios aukštos estrogenų koncentracijos (užsitęsusių anovuliacinių ciklų metu) ir/arba pakitusio estrogenų bei progesterono santykio
gimdos gleivinė išveša iki tokio laipsnio, kad viršutinis jos sluoksnis nebegali išsilaikyti ir pradeda atsisluoksniuoti (prasideda netikrosios mėnesinės). Tai lemia gausias užsitęsusias iki 7-15 dienų mėnesines ar nereguliarų tepimą, kraujavimą.

Nereguliarūs kraujavimai apie ovuliaciją ar liuteininės fazės pabaigoje gali būti susiję su žema estrogenų ir progesterono koncentracija kraujyje.

Kadangi moteris gali kraujuoti ir ovuliaciniu laikotarpiu (vadinamieji ovuliaciniai kraujavimai), kiekvienas kraujavimas premenopauzėje, išskyrus kraujavimą pakilusios BKT fazėje, traktuojamas kaip vaisingas laikotarpis.

Labai trumpos mėnesinės kartais būna ženklas, kad ovuliacija įvyks ypač anksti, o ciklas bus trumpas.

Dėl užsitęsusių nereguliarių kraujavimų būtina pasikonsultuoti su gydytoju - jie gali būti ligos požymis.

Gimdos kaklelio gleivių ypatumai

Gimdos kaklelio gleivių požymiai premenopauzėje tampa mažiau aiškūs. Gleivės esti negausios, nesikeičiančios išvaizdos. Dėl natūralaus senėjimo gimdos kaklelyje mažėja S gleives gaminančių kriptų, todėl vaisingo tipo gleivių susidaro mažai, jų gali pasirodyti labai trumpą laiką (pvz. vos pusdienį). Dėl nepakankamos estrogenų koncentracijos moterį gali varginti makšties sausumas.

Kartais dėl svyruojančio FSH kiekio ilgesnį laiką išsiskiria daug estrogenų - tai sąlygoja padidėjusią gimdos kaklelio gleivių sekreciją. Kartais pasirodo šiek tiek nesikeičiančios išvaizdos gleivių.

Taigi neretai būna sunku nustatyti gleivių piką. Anovuliacinių ciklų metu gali nebūti nuoseklaus gleivių kitimo etapų. Be to, dėl sumažėjusio jautrumo išorinių lytinių organų srityje moteriai sunkiau vertinti sausumo/drėgnumo pojūčius.

Premenopauzėje ypač rekomenduojama gleives vertinti ne tik išoriškai, bet ir  vidiniu būdu.

Gimdos kaklelio požymių ypatumai

Gimdos kaklelio požymiai premenopauzėje yra objektyvesni ir patikimesni už gimdos kaklelio gleivių požymius. Ypač gerai, jei prasidėjus premenopauzei moteris jau turi gimdos kaklelio stebėjimo įgūdžių.

Didesnę ciklo dalį gimdos kaklelis esti nusileidęs, uždaras, sausas.

Bazinės kūno temperatūros ypatumai

Bazinė kūno temperatūra perimenopauzės laikotarpiu yra vienintelis požymis, patvirtinantis įvykusią ovuliaciją, todėl ją matuoti labai svarbu. BKT leidžia užfiksuoti tiek vėluojančią, tiek labai ankstyvą ovuliaciją.

BKT kreivė esti "šokinėjanti", kartais dvifazė, kartais vienfazė.

Kartais subrendusi kiaušialąstė neatsipalaiduoja iš folikulo, tačiau vis vien gaminasi progesteronas, dėl ko būna trumpalaikis temperatūros pakilimas. Šis reiškinys vadinamas subrendusio, neplyšusio folikulo sindromu.

Kiti požymiai, susiję su estrogenų trūkumu

  • Vazomotorinis nestabilumas: karščio pylimas (pasireiškia staiga užeinančiu karščio ar šilumos pojūčiu, neretai kylančiu kūnu aukštyn iki galvos, trunkančiu nuo sekundės dalių iki kelių minučių, besikartojančiu nuo karto per savaitę iki 30 kartų per dieną, lydimu kaklo, veido paraudimo), prakaitavimas (ypač naktinis), širdies plakimas ir kt.
  • Labai jautrios, skausmingos krūtys (per kai kuriuos ciklus tai gali užsitęsti net keletą savaičių, sutrikdyti miegą) arba nebepasireiškiantis įprastas krūtų pilnumo jausmas prieš mėnesines.
  • Psichologiniai simptomai: nuotaikos kitimai, depresija, dirglumas ir kt.
  • Miego sutrikimai.
  • Sumažėjęs lytinis potraukis.
  • Susilpnėjusi atmintis ir sutrikusi koncentracija.

Kvėpavimo technikos šalina menopauzės simptomus

NŠP taisyklės premenopauzėje

Jei esate įsitikinusi, kad jūsų ciklai keičiasi dėl artėjančios menopauzės, o ne dėl kitų priežasčių, pradėkite taikyti modifikuotas NŠP taisykles, grindžiamas iš esmės gimdos kaklelio gleivių bei gimdos kaklelio stebėjimu ir vertinimu. Kalendorinis skaičiavimas nebeturi prasmės, o vien tik laukti poovuliacinio temperatūros pakilimo nepatartina, nes kartais ovuliacijos gali nebūti kelis mėnesius.

Ankstyvosios nevaisingosios fazės taisyklės

  • Kalendorinis metodas premenopauzėje nenaudojamas.
  • Po mėnesinių, ciklo pradžioje, stebėkite gleives 14 dienų iš eilės, kad nustatytumėte savo pagrindinį nevaisingumo modelį (PNM):
    • "sausasis" PNM - gleivių neaptinkama, fiksuojamas nuolatinis "sausumas" (šis modelis premenopauzėje pasitaiko dažniau),
    • "nekintančių gleivių" PNM - nuolat yra kasdien nekintančių vaisingumo ženklų neturinčių gleivių.
  • Jeigu jau esate nusistačiusi savo PNM ankstesnių ciklų metu ir po mėnesinių fiksuojate jam būdingus požymius, nuo lytinių santykių susilaikykite iki 4 dienos vakaro po mėnesinių.
  • Jei pasirodo bet kokio tipo gleivių ("sausojo" PNM atveju) arba pakinta nuolatinės išskyros ("nekintančių gleivių" PNM atveju), laikykite tai galima vaisingos fazės pradžia ir susilaikykite nuo lytinių santykių.
  • Kiekvieną kraujavimą ar tepimą (net ir tikrąsias mėnesines) laikykite galimai vaisingu. Susilaikykite nuo lytinių santykių kraujavimo metu ir iki 4 vakaro po jo, jei pasibaigus kraujavimui stebite savo PNM požymius.
  • Nuo 4 vakaro po gleivių piko arba bet kokio kraujavimo, jei BKT išlieka žema, taikykite kas antro vakaro taisyklę.
  • Jei jūsų PNM "sausojo" tipo, pasitaikius pavieniam tik vienos dienos trukmės gleivių pakitimui, po kurio nepakyla BKT, o kitą dieną vėl nėra jokių gleivių, susilaikykite nuo lytinių santykių iki antrosios "sausos" dienos vakaro, tačiau jei nesate tikra, ar "sausumas" sugrįžo, vėl stebėkite gleives 14 dienų, kad iš naujo nustatytumėte galbūt pasikeitusį PNM.
  • Taikykite užsitęsusios ankstyvosios nevaisingosios fazės taisykles - reikalavimas, kad ankstesni ovuliaciniai gleivių etapai būtų buvę ne trumpesni nei 5 dienos, premenopauzėje negalioja.
  • Gimdos kaklelio metodas premenopauzėje ypač vertingas. Bet koks gimdos kaklelio vaisingesnių požymių atsiradimas rodo galimai vaisingo laiko pradžią, net jei matote savo PNM būdingus gleivių požymius.
  • Jei ilgą laiką nepaaiškinamai kraujuojate, kreipkitės į gydytoją.

Vėlyvosios nevaisingosios fazės taisyklės

  • Vėlyvosios nevaisingosios fazės pradžiai nustatyti:
  • Vėlyvosios nevaisingosios fazės metu:
    • lytinių santykių neribokite,
    • jei prieš mėnesines pasireiškia tepimas kraujingomis išskyromis, jo metu nuo lytinių santykių galite nesusilaikyti - vaisingo meto pradžia laikykite dieną, kai BKT nukris iki arba žemiau žemos temperatūros linijos (žr. Neaiški mėnesinių pradžia).

Literatūra

Lietuvių kalba
  • Vaisingumo pažinimas ir natūralus šeimos planavimas B. Obelenienė, A. Narbekovas, V. Rudzinskas, G. Vaitoška, D. Serapinas, D. Railaitė, G. Čerkauskas. VDU leidykla, 2011, p. 207-210 (galima įsigyti internetu)
  • Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. G. Drąsutienė, "Vaistų žinios", Vilnius, 2005, 738-749 psl.
  • Billingso metodas. E. Billings, A. Westmore, UAB "Leidykla Farmacija", Kaunas 1992, p. 68-78

Anglų kalba

Comments