Gimdos kaklelio gleivės

Įvadas

Gimdos kaklelio gleivės yra vandeningas sekretas, gaminamas gimdos kaklelio liaukų. Jas sudaro du pagrindiniai komponentai - mucinas ir vanduo, kuriame yra ištirpusių įvairių kitų medžiagų. Šios gleivės svarbios spermatozoidų migracijai ir brendimui moters lytiniuose takuose, taip pat sudaro barjerą, neleidžiantį patogenams pasiekti endometriumo. Nesant gleivių spermatozoidai moters lytiniuose takuose išgyvena vos kelias valandas nuo ejakuliacijos. Gimdos kaklelio gleivių dėka jų išgyvenamumas pailgėja iki 72 val., o kartais siekia 5 dienas ar net dar daugiau.

Fiziologinės gimdos kaklelio gleivių funkcijos:

  • palengvina lytinį aktą,

  • lengvina spermatozoidų patekimą į gimdą (vaisingųjų gleivių dėka gyvybingų spermatozoidų galima aptikti kiaušintakiuose jau po 5 min. nuo sueities),

  • neutralizuoja rūgščią makšties terpę, kurioje spermatozoidai neišgyvena,

  • tarnauja kaip kaupykla ir maitinamoji terpė spermatozoidams,

  • filtruoja ir neleidžia prasiskverbti į gimdą nevisaverčiams spermatozoidams,

  • apsaugo moters lytinius takus nuo infekcijų.

Mėnesinių ciklo metu, priklausomai nuo kiaušidžių išskiriamų hormonų bei jų kiekio, kinta tiek biofizikinės, tiek biocheminės gimdos kaklelio gleivių savybės. Per dieną išskiriamas jų kiekis taip pat svyruoja - nuo 2-60 mg nevaisinguoju laikotarpiu iki 600-700 mg vaisingosios fazės metu.

Gimdos kaklelio gleivių požymiai, kaip ir paties gimdos kaklelio požymiai, naudingi tiek nustatant vaisingosios fazės pradžią (įspėja apie artėjančią ovuliaciją), tiek - jos pabaigą. Laktacinės amenorėjos metu, premenopauzėje ar esant itin ilgiems ciklams dėl kitų priežasčių šie požymiai tampa neįkainojami.

Gimdos kaklelio gleivių tipai

Tiriant gimdos kaklelio gleivių mėginius šviesiniu bei skenuojančiuoju elektroniniu mikroskopais išskirti 4 pagrindiniai jų tipai.

1. E gleivės (estrogeninio tipo) - tai vaisingos gleivės, kurių sekreciją skatina estrogenai. Jos esti nuolat kintančios, besiskiriančios savo išvaizda, struktūra ir funkcijomis. E gleivės yra šarminio pH, todėl spermatozoidai jose gali išlikti gyvybingi net iki 6 dienų.

    • L gleivės (angl. locking in low-quality spermatozoa - blokuojančios nekokybiškus spermatozoidus, angl. loaf - kepalas, bandelė). Jų sekrecija veikiant estrogenams prasideda 6-7 dienos iki ovuliacijos. L gleivėse yra 95-96 proc. vandens, jos gan tirštos ir dribsniuotos. Šių gleivių kristalai mikroskopiniuose preparatuose išsidėsto tipiškomis papartį primenančiomis struktūromis - tiesiomis ar kiek lenktomis ašimis su atsišakojimais 90 laipsnių kampu. Šakos gali turėti smulkesnių atsišakojimų taip pat 90 laipsnių kampu. Tokią struktūrą lemia gleivėse esantys natrio ir kalio jonai. Fiksuotuose tepinėliuose struktūra primena jūrinę kempinę su 0,4-1,3 µm skersmens poromis. L gleivių funkcijos: 1) neutralizuoja rūgščią makšties terpę, todėl apsaugo spermatozoidus, 2) sulaiko bei nepraleidžia nevisaverčių spermatozoidų, 3) mechaniškai palaiko S gleivių struktūrą. Panašų mikroskopinį paparčio vaizdą vaisinguoju ciklo metu įgauna ir moters seilės - šiuo požymiu pagrįstas instrumentinis seilių kristalizacijos metodas.

    • S gleivės (angl. sperm conducting mucus, sperm transmission mucus - laidžios spermatozoidams gleivės, angl. string - virvė). Jų sekrecija veikiant estrogenams prasideda 2-3 dienos iki ovuliacijos. Tai pačios vaisingiausios (jose spermatozoidai išgyvena ilgiausiai), skysčiausios (98 proc. sudaro vanduo), skaidrios, tąsios gleivės, išoriškai primenančios nevirto kiaušinio baltymą. Tąsiose S gleivėse įsiterpia L gleivių gurvuoliukai. Mucino pluošteliai S gleivėse išsidėsto išilgai gimdos kaklelio kanalo. Iš šonų jie apsupti L gleivių, sudarančių paparčio lapų formos kristalus. Gyvybingi spermatozoidai S gleivių suformuotais kanalėliais, kurių ovuliacijos metu būna apie 400, kyla aukštyn gimdos kaklelio kanalu, kad patektų į kiaušintakius ir galėtų apvaisinti kiaušialąstę. Didesnė spermatozoidų dalis kelioms valandoms ar net dienoms apsistoja kaklelio nišose, o blogiau judantys įklimpsta tirštesnėse L gleivėse - tokiu būdu vyksta kokybiškiausių spermatozoidų atranka (tarp pilvo ertmėje aptinkamų spermatozoidų normalių jų būna daugiau, nei tarp randamų gimdos kaklelio gleivėse). Ore džiovintuose S gleivių tepinėliuose matyti lygiagrečiai išsidėstę kristalai, kartais su nedideliais atsišakojimais. Fiksuotuose tepinėliuose S gleivės formuoja tinklą iš lygiagrečiai išsidėsčiusių ir susikertančių gijų, tarp kurių lieka didesnės - 1,5-7 µm poros.

    • P gleivės (angl. peak - pikas). Šios gleivės sekretuojamos veikiant estrogenams gleivių piko dienomis ir kristalizuojasi į specifinius, skirtingos simetrijos kristalus: dvigubos simetrijos - P2 gleivės, veikiančios mukolitiškai, ir šešiagubos simetrijos - P6 gleivės, nukreipiančios spermatozoidus nuo S gleives gaminančių gimdos kaklelio nišų link gimdos - pastarosios kristalizuojasi į snaiges primenančias konfigūracijas. Jų pasirodymo dienomis padaugėja ir mukolitinio fermento, nutekančio iš gimdos sąsmaukos. Esama ir dar smulkesnės šių gleivių morfologinės klasifikacijos, pvz. P6B gleivės sudaro šešiašakių snaigių struktūras su 60 laipsnių kampu atsišakojančiomis smulkesnėmis šakelėmis, Pt gleivės sudarytos iš trikampių kristalų, jų struktūrų ašys ir šakos gali būti nesujungtos.

2. G gleivės (gestageninio tipo). Jos sekretuojamos nevaisingųjų ciklo fazių metu veikiant gestageniniam hormonui progesteronui (ankstyvosios nevaisingosios fazės metu G gleivės dar vadinamos G-, po ovuliacijos - G+). Šios gleivės tirštos, savyje turinčios tik 90 proc. vandens, mažai natrio jonų (todėl nesikristalizuoja), rūgštinės pH, lipnios, drumstos, išorinis jų vaizdas nekintantis - primena ilgai virtų ryžių nuovirą. Jos atlieka apsauginį vaidmenį - užklijuoja gimdos kaklelį tuoj po mėnesinių ir po ovuliacijos (S gleivių kanalėlius G gleivės pradeda užkimšti kelios dienos iki ovuliacijos, tačiau dar ir kelios dienos po jos lieka neužblokuotų kanalų), taip apsaugodamos moters lytinius takus nuo infekcijos. Apsauginę reikšmę turi ir jose esantys imunoglobulinai. (Pastebėta, kad ovuliacijos metu, kuomet vyrauja kitų tipų gleivės, moterys yra imlesnės infekcijoms). Mikroskopiškai G gleives sudaro gausybė pavienių įvairios morfologijos kristalų, jose pasitaiko nemažai ląstelių (leukocitų, makrofagų, epitelio ląstelių, eritrocitų). G gleivėms būdingos smulkios - 0,1-0,5 µm skersmens poros, taigi jos esti nepralaidžios ir spermatozoidams. Nėštumo metu G gleivės sudaro kamštį, sandariai užklijuojantį gimdos kaklelio angą visus 9 nėštumo mėnesius.

Skirtingų tipų gimdos kakelio gleivės gaminasi specifinėse nišose (kriptose) skirtingose gimdos kakelio srityse. Nenėščios 25-30 metų amžiaus moters, niekada nevartojusios hormoninės kontracepcijos, gimdos kaklelis ovuliacijos metu būna apie 22 mm ilgio, jo kanalas - 6 mm skersmens, jame esti apie 100 gleives sekretuojančių kriptų. Pastarosios iš apačios (nuo makšties) į viršų (link gimdos) išsidėsčiusios taip (griežtų ribų tarp zonų nėra - jos šiek tiek persidengia):

  • G kriptų zona - apatiniai 4-5 mm,

  • L kriptų zona - aukščiau esantys 9-10 mm,

  • S kriptų zona - dar aukščiau esantys 5-6 mm,

  • P kriptų zona - aukščiausiai esantys 3-4 mm.

Moteriai senstant keičiasi gimdos kaklelio nišose esančių ląstelių, gaminančių skirtingas gleives, santykis. Jaunoms merginoms dominuoja S gleives gaminančios ląstelės, vėliau besitransformuojančios į L ląsteles, artėjant menopauzei - ir į G. Kiekvienas nėštumas gimdos kaklelio senėjimo procesą pristabdo (padaugėja S gleives gaminančių nišų), o hormoniniai kontraceptikai paspartina. Hormonines kontracepcijos priemones 10-15 m. naudojusiai moteriai gali būti sunku pastoti - tyrimai parodė, kad tokiais atvejais būna mažiau S gleives gaminančių nišų, taip pat pastebimas susiaurėjęs gimdos kaklelio kanalas.

Gleivės, ištekančios iš gimdos kaklelio išorėn, yra visų gleivių (G, L, S, P2, P6) mišinys, kurio sudėtis priklauso nuo ciklo fazės.

Gleives gamina ne tik gimdos kaklelio nišų ląstelės, bet ir gimdos kaklelio sienelių (epitelio) ląstelės. Šios gleivės vadinamos F gleivėmis (fundamental - angl. pagrindinės). Jos aptinkamos visame gimdos kaklelio kanale, yra panašios į G- ir G+ gleives, tačiau jose paprastai nerandama G gleivėms būdingų leukocitų. F gleivėms priskiriamos ir makšties ar net kiaušintakių išskyros.

Diagramoje pavaizduota, kaip mėnesinių ciklo eigoje kinta gleivių sudėtis - procentais išreikštas kiekvieno tipo gleivių kiekis bendrame sekrete.

Žinant, koks kiaušidžių hormonas lemia gleivių atsiradimą, ir nustačius gleivių pralaidumą spermatozoidams, gleives santykinai galima skirstyti į vaisingas ir nevaisingas.

  • Nevaisingos gleivės. Joms būdinga pastovi, nesikeičianti išvaizda ir konsistencija. Tai G gleivės, pasirodančios ciklo pradžioje, iškart po mėnesinių, užpildančios gimdos kaklelio kanalą ir sudarančios apsauginį barjerą - klampų, tamprų, spermatozoidams nepralaidų kamštį. Moteris gali justi "drėgnumą" arba "sausumą", pastebėti išorėje nedidelį šių gleivių kiekį, jei jos atitrūksta ir patenka į vulvą.

  • Vaisingos gleivės (pralaidžios spermatozoidams) yra besikeičiančos išvaizdos ir konsistencijos. L, S, P gleivės atsiranda padidėjus estrogenų koncentracijai kraujyje (tada gimdos kaklelio L nišos pradeda gaminti vaisingas gleives). Vaisingos gleivės yra mažiau klampios ir dažniausiai pasirodo išorėje. Šių gleivių atsiradimą lemia mukolizė, kurią skatina kaklelio sąsmaukoje esantis mukolitinis fermentas, atnešamas P2 tipo gleivių.

Gimdos kaklelio gleivių kitimas

Gleivių kitimas artėjant ovuliacijai

1. Pirmosios gleivės

Paprastai pasirodo praėjus 1-4 dienoms po mėnesinių pabaigos. Iki tol daugelis moterų jaučia sausumą išorinių lytinių organų srityje ir neaptinka jokių gleivių. Jei mėnesinės gan ilgos ar ovuliacija labai ankstyva, gleivių gali atsirasti dar nepasibaigus mėnesinėms.

  • iš pradžių labai negausios,

  • lipnios - tiriant pirštais, trūksta tuojau pat praskleidus pirštus,

  • neskaidrios, nepermatomos.

Pirmosios gleivės laikomos mažiau vaisingomis už tas, kurios pasirodys vėliau, tačiau jau vaisingomis.

Kai kurioms moterims tokių gleivių būna nuolat - joms jos gali ir nerodyti vaisingosios fazės pradžios, tačiau kol mokomasi, bet kokios gleivės griežtai laikomos prasidėjusios vaisingosios fazės požymiu.

2. Gausesnės gleivės

Šios gleivės laikomos vaisingomis visoms moterims.

  • gausesnės,

  • aiškiai tąsios, elastiškos, tįstančios tarp pirštų,

  • slidžios,

  • gan tirštos, balkšvos (tačiau šarmingesnės terpės - palankesnės spermatozoidams ir jose jau formuojasi mikrokanalėliai, sudarantys kelią spermos tėkmei),

  • sukeliančios drėgnumo, slidumo, net šlapumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje - tiek perbraukiant tualetiniu popieriumi, tiek specialiai to nestebint dienos metu,

  • gali būti specifinio kvapo (jį ypač gerai junta neregės).

3. Dar gausesnės, skaidresnės gleivės

Aiškiai vaisingo tipo gleivės.

  • vandeningos,

  • dar tąsesnės,

  • nevienalytės, tarsi debesuotos - vietomis dar balkšvos, tirštokos, vietomis - jau visiškai skaidrios (tai rodo didėjantį terpės šarmingumą ir tolesnį mikrokanalėlių formavimąsi),

  • sukeliančios šlapumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje,

  • specifinio kvapo (jį ypač gerai junta neregės).

4. Kiaušinio baltymo tipo gleivės

Tai pačios vaisingiausios gleivės - jų (tokių itin skaidrių, tąsių, vandeningų) gali ir nebūti arba jos gali likti moters nepastebėtos, nes labai greitai susigeria, tačiau kartu būna aiškus šlapumo pojūtis.

  • gausios,

  • skaidrios,

  • vandeningos,

  • tąsios,

  • slidžios,

  • primenančios žalio kiaušinio baltymą (video),

  • gali būti vos rausvos ar rusvos dėl ovuliacinio kraujavimo,

  • sukeliančios aiškų šlapumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje,

  • specifinio kvapo (jį ypač gerai junta neregės).

Gleivių piko diena - tai paskutinė diena, kai moteris dar jautė "slidu" ir (arba)

matė vaisingo tipo gleives (skystas, skaidrias, tąsias, slidžias).

Jei moteris mato vaisingo ir aiškiai nevaisingo tipo gleivių mišinį, gleivių piko diena dar nėra praėjusi.

Nustatant gleivių piko dieną svarbiau ne gleivių kiekis, o jų tipas. Kartais 1-2 dienos iki ovuliacijos gleivių gali vėl šiek tiek sumažėti, tačiau kol gleivės atitinka bent vieną iš šių charakteristikų: skaidrios, tąsios ir/arba sukeliančios drėgnumo pojūtį - tol jos laikomos vaisingesnio tipo gleivėmis. Kita vertus, negalima nepaisyti ir didelio gleivių kiekio - jis taip pat rodo dar besitęsiantį vaisingąjį laikotarpį.

Gleivių piko diena pažymima tik tada, kai po jos užfiksuojamos 2-3 sausos arba aiškiai nevaisingo tipo gleivių dienos. Iki piko dienos bet kokio tipo gleivės laikomos vaisingomis. Gleivių piko diena yra ypatingai vaisinga - 80 proc. visų ciklų ji sutampa su ovuliacija. Bazinė kūno temperatūra dažniausiai pakyla po gleivių piko dienos, tačiau gali pakilti ir gleivių piko dieną arba net iki jos. Vengiant nėštumo gleivių piko diena labai svarbi nustatant vėlyvosios nevaisingosios fazės pradžią.

Kartais 1-2 dienos iki ovuliacijos gleivių gali vėl šiek tiek sumažėti, tačiau kol gleivės atitinka bent vieną iš šių charakteristikų: skaidrios, tąsios ir/arba sukeliančios drėgnumo pojūtį - tol jos laikomos vaisingesnio tipo gleivėmis.

Gleivės po piko dienos

Apie ovuliaciją arba po jos gleivės gan greitai tampa netąsios, lipnios, tirštesnės, drumstos ir dažniausiai visai išnyksta - tai vadinama išdžiūvimo procesu (angl. drying-up process). Gleivės tampa mažiau vaisingo tipo - kaip "pirmosios gleivės" (žr. aukščiau).

Gleivių etapas - tai dienų grupė nuo pirmosios gleivių pasirodymo dienos iki gleivių piko dienos imtinai. Jei po piko dienos dar matomos nevaisingo tipo gleivės, šios dienos į gleivių etapą nebeįskaičiuojamos. (Pvz. jei moteris pastebi gleives 4 dienas iki piko dienos ir piko dieną, jos gleivių etapas - 5 dienos). Dažnai pasitaikanti gleivių etapo trukmė - 5-7 dienos.

Po gleivių piko dienos arba visai neaptinkama jokių gleivių, arba jos būna aiškiai nevaisingo tipo (kaip pirmojoje nuotraukoje), tačiau gali būti, kad kiek vėliau, jau įsitikinusi, jog prasidėjo vėlyvoji nevaisingoji fazė, moteris vėl pastebės vaisingo tipo gleivių. Jei vaisingosios fazės pradžia nustatyta tvarkingai pagal taisykles, galimi du šio reiškinio paaiškinimai.

  • Vaisingo tipo gleivių neretai pasirodo likus 1-2 dienoms iki mėnesinių. Laikykite tai tiesiog patogiu požymiu, perspėjančiu apie artėjančias mėnesines. Nevaisingoji fazė baigsis įprastai - nukritus bazinei kūno temperatūrai ir sulaukus mėnesinių.

  • Retais atvejais dėl antrinio poovuliacinio estrogenų koncentracijos kraujyje padidėjimo vėlyvosios nevaisingosios fazės metu vieną dieną pasirodo vaisingo tipo gleivių. Galite šio požymio nepaisyti arba, jei neramu, tą vieną dieną nuo lytinių santykių susilaikyti.

Gimdos kaklelio gleivių tyrimo metodika

Išmokti vertinti gimdos kaklelio gleives gali kone kiekviena moteris. Niekada to nebandžiusios moterys neretai sako, kad gleivių joms nesigamina jokių, tačiau pradėjusios kiekvieną vakarą kruopščiai užsirašinėti savo pastebėjimus netrunka pamatyti, jog gleivių požymiai išties dėsningai kinta.

Yra du būdai stebėti gimdos kaklelio gleivių požymius - išorinis (privalomas simptoterminio metodo komponentas) ir vidinis. Dalis autorių griežtai nurodo, kad gleives reikia vertinti tik išorėje. Kiti teigia, jog vidinis vertinimas (kaip ir gimdos kaklelio stebėjimas) gali pasitarnauti kaip papildomas požymis.

Kai kurioms moterims vidinis gleivių tyrimas atrodo nepriimtinas, tačiau ilgiau naudodamos NŠP jos dažniausiai jį visgi išbando neaiškesnėse situacijose ir atranda jo pranašumus. Vidinis gleivių tyrimas:

  • naudingas nustatant pirmųjų gleivių pasirodymo laiką (tiriant gleives vidiniu būdu jos paprastai aptinkamos bent viena diena anksčiau nei tiriant tik išoriškai, gleivėms nutekėti nuo gimdos kaklelio iki makšties įeigos prireikia bent 3 val.),

  • naudingas nustatant piko dieną bei gleivių išdžiūvimo procesą po piko,

  • patvirtina tai, ką moteris pastebi išoriškai, ir padeda susigaudyti neaiškesnėse situacijose,

  • ypač naudingas esant itin ilgiems ciklams, laktacinės amenorėjos metu pradėjus atsistatyti vaisingumui, premenopauzėje.

Jei nepastebite jokių gleivių nei stebėdama išoriniu, nei vidiniu būdu, primiausiai įsitikinkite ar ne permažai vartojate skysčių.

Išorinis gleivių tyrimas

Aptikti gleives tikrai nėra sudėtinga. Kiekviena moteris gali patvirtinti, jog neklysdama žino, kada prasidėjo mėnesinės: ji pajunta ir pamato. Todėl būkite atidi tam, ką matote ir, svarbiausia, tam, ką jaučiate. Vyresnio amžiaus moterims (vaisingų gleivių gaminasi žymiai mažiau) ir toms, kurios dar tik mokosi NŠP, rekomenduojama labiau susitelkti ties "ką jaučiu", nei "ką matau".

1. Vertinkite drėgnumo/sausumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje per visą dieną.

Ilgainiui įgusite pastebėti drėgnumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje įprastinės dienos veiklos metu panašiai, kaip pastebite, jog oda yra drėgna ar suprakaitavusi.

Gleivės jaučiamos mechanoreceptoriais, išsidėsčiusiais makšties įeigoje ir ant mažųjų lytinių lūpų. Jų inervacija labai gera, todėl ir nedidelius gleivių pasikeitimus šioje srityje moteris gali labai gerai atpažinti. Pvz. 2 mg gleivių traktuojama kaip "sausumas", 4 mg - "šiek tiek drėgna", o 6 mg ir daugiau - "drėgna". Kiekviena moteris turi savo slenkstinį estrogenų kiekį, nuo kurio pajaučia gleivių savybių pasikeitimus. Dažniausiai tai 15-20 mg/24 val.

Šie pakitimai geriau atpažįstami judant, nors, jei moteris rečiau šlapinasi, įtempti dubens raumenys gali trukdyti gleivių nutekėjimui.

Nepatariama dėvėti labai aptemptų kelnių ar sintetinio apatinio trikotažo, nes dauguma sintetinių audinių blogai sugeria drėgmę, tad gali lemti drėgnumo pojūtį, nesusijusį su gimdos kaklelio gleivių sekrecija.

Drėgnumo požymis niekada nevertinamas vidiniu būdu, nes makšties viduje drėgna nuolat.

2. Vertinkite slidumą/sausumą perbraukdama per išorinius lytinius organus tualetiniu popieriumi prieš ir/arba po kiekvieno pasišlapinimo.

Prieš ir po pasišlapinimo perbraukite popieriumi per makšties įeigą nuo priekio atgal. Jei sausumo pojūtis išliko visą dieną, galite žymėti "sausa", jei nors kartą per visą dieną pastebėjote slidumą - žymėkite "slidu".

3. Vertinkite gleivių vaizdą ant tualetinio popieriaus.

Vertinkite gleives kiekvieno apsilankymo tualete metu.

Naudokite lygų baltą nearomatizuotą tualetinį popierių, jo nesuglamžykite - geriau perlenkite.

Apžiūrėkite gleives ant tualetinio popieriaus - kiekvieną kartą atkreipkite dėmesį į 3 dalykus.

  • Kiekis - mažai, daugiau, gausiai (paprastai vertinama balais).

  • Tąsumas. Kita popieriaus skiaute ar pirštais gleives ištempkite, kad galėtumėte lengviau įvertinti besikeičiančias jų savybes. Jei galite gleives ištempti iki 1,5 cm nuo popieriaus ar dar mažiau - tai lipnios, netąsios gleivės. Jei nenutrūkusią gleivių giją galite ištempti daugiau nei 1,5 cm, žymėkite "tąsios". Tąsumo laipsnį galite pasižymėti centimetrais.

  • Konsistencija / tipas - tirštos, drumstos, primena kremą, skaidrios, slidžios, primena nevirto kiaušinio baltymą.

Kol mokotės, stenkitės žymėtis kuo daugiau pastebėjimų, tik būtinai užsirašykite, ką koks sutrumpinimas reiškia.

Jei pastebite gleives, matote, kad jos yra mažiau vaisingo tipo, tačiau nesiseka tiksliau apibūdinti, žymėkite tik, kad gleivių yra.

Jei sunku įvertinti gleives dėl pernelyg mažo jų kiekio, atidžiau vertinkite jas po pasituštinimo (galite tik atitinkamai įtempti raumenis) - tuomet jų pasirodo daugiau.

Kuriuo ciklo metu vertinti

Išoriškai vertinti gleives pradėkite 6 ciklo dieną. Jei jums yra buvę trumpų ciklų, pradėkite vertinti anksčiau - iškart pasibaigus gausiam mėnesinių kraujavimui. Vertinkite visą ankstyvąją nevaisingąją fazę ir visą vaisingąją fazę.

Jei kartu matuojate bazinę kūno temperatūrą, vėlyvosios nevaisingosios fazės metu galite gleivių nebevertinti. Jei vadovaujatės vien gleivėmis, jas stebėti privalu visą ciklą.

Vidinis gleivių tyrimas

  • Švariai su muilu nusiplaukite rankas. Apsiprausti išorinių lytinių organų prieš vertinimą nebūtina ir net nepatartina, nes negalėsite gleivių įvertinti išoriškai.

  • Gimdos kaklelio gleives vertinkite dviem pirštais - rodomuoju ir didžiuoju. Laikydama šiuos pirštus suglaustus įkiškite giliai į makštį, kad pasiektumėte gimdos kaklelį.

  • Apgaubkite pirštų galiukais gimdos kaklelio žiotis iš abiejų pusių (galite kiek praskėsti pirštus).

  • Švelniai nuslysdama gimdos kakleliu pirštus vėl suglauskite (jokiu būdu nespauskite gimdos kaklelio!)

  • Ištraukite pirštus iš makšties ir juos praskleiskite. Tai labai paprastas būdas įvertinti gleivių buvimą / nebuvimą: jei gleivių nėra, tarp pirštų nematysite nieko, jei yra, praskleidusi pirštus galėsite įvertinti gleivių požymius. Jei gleivių gija vos praskleidus pirštus iškart nutrūksta, tokios gleivės laikomos lipniomis, netąsiomis, jei tįsta ir nenutrūksta - tąsiomis. Tąsumą galima pasižymėti centimetrais, kaip ir vertinant išoriškai. Be to, tiriant vidiniu būdu, nepatariama žymėtis neapibūdintų gleivių, kaip kad tiriant išoriniu būdu, nes ties gimdos kakleliu jų kiekio paprastai pakanka gan tiksliam apibūdinimui.

Gimdos kaklelio gleivių vertinimo trikdžiai

Gimdos kaklelio gleivės į išorę patenka susimaišiusios su makšties turiniu, tačiau jo sudėtis taip pat labai priklauso nuo hormonų svyravimų. Makšties ekskretas skysčiausias esti ovuliacijai artimomis dienomis, kai dėl estrogenų stimuliuojamo epitelio ragėjimo, mangano jonų kiekio pakitimų sumažėja vandens reabsorbcija.

Stebėti gimdos kaklelio gleives gali trukdyti:

  • nepakankamas folikulo subrendimas (estrogenų kiekis per mažas kiaušialąstei subrandinti, sumažėja gimdos kaklelio gleivių arba jos nebesigamina, neįvyksta ovuliacija - tokie ciklai vadinami anovuliaciniais);

  • ūmus makšties užegimas (visada būtinas gydymas),

  • kai kurios ligos (pvz. gripas),

  • lėtinės neuždegiminės išskyros, kurių atsiradimą skatina: netinkama apranga (sintetinio pluošto apatiniai, aptemptos, ankštos kelnės), intymiai higienai naudojami purškalai, kvapnus muilas, dezinfekavimo priemonės, makšties tamponai, naudojami ne mėnesinių metu, ir kt.;

  • nerimo sukeltos (neurovegetacinės) išskyros,

  • gimdos kaklelio chirurginis gydymas (elektrokoaguliacija, biopsija),

  • vaistai: mukolitikai (lengvinantys atsikosėjimą, didina ir gimdos kaklelio gleivių sekreciją), vaistai nuo slogos (galintys sukelti "sausumo" jausmą), analgetikai, antibiotikai, antidepresantai, antihistamininiai, antipsichotikai, diuretikai, hormonai, nehormoniniai steroidai, kai kurie žoliniai preparatai, vitaminai ir kt.,

  • į makštį įvestos cheminės medžiagos,

  • makšties plovimas,

  • viršsvoris (gleivių gali būti daugiau),

  • naudotos hormoninės kontraceptinės priemonės,

  • sperma po lytinio akto,

  • lytinis susijaudinimas,

  • kita.

Gimdos kaklelio gleivių požymių žymėjimas

Gleivių požymius žymėkitės pasirinktoje stebėjimų lentelėje kievienos dienos vakare.

Priklausomai nuo lentelės, galimi du žymėjimo tipai:

  • žymimi visi požymiai (žr. Metų laikų lentelė),

  • žymimi tik patys vaisingiausi dienos metu pastebėti požymiai (jei moteris vienu dienos metu pastebi vaisingesnio tipo gleives, o kitu - mažiau vaisingo tipo gleives, ji visuomet turi žymėti vaisingiausius požymius).

Gimdos kaklelio gleivių vertinimo charakteristikos gali būti suskirstytos kiek skirtingai, todėl renkantis lentelę verta peržvelgti daugiau jų variantų ir pasirinkti sau aiškiausią.

Vaisingosios fazės ribų nustatymas pagal gimdos kaklelio gleives

Vaisingosios fazės pradžia pagal gimdos kaklelio gleives

Pirmųjų bet kokio tipo gleivių pasirodymas reiškia vaisingosios ciklo fazės pradžią.

Dažniausiai pasitaikanti netikėto nėštumo priežastis naudojant NŠP - šios taisyklės nesilaikymas.

Jei išorinio ir vidinio gleivių tyrimų parodymai nustatant vaisingosios fazės pradžią nesutampa, reikia vadovautis ankstesniu požymiu.

Simptoterminio metodo taisyklės vaisingosios fazės pradžiai nustatyti

Vaisingosios fazės pabaiga pagal gimdos kaklelio gleives

Pagal Bilingsų ovuliacinį metodą vaisingoji fazė baigiasi 4-osios dienos po gleivių piko rytą (apie 12 val.) Simptoterminis metodas kai kuriais atvejais šį laikotarpį leidžia sutrumpinti.

Simptoterminio metodo taisyklės vaisingosios fazės pabaigai nustatyti

Jei išorinio ir vidinio gleivių tyrimų parodymai nustatant piko dieną nesutampa, reikia vadovautis vėlesniu požymiu.

Literatūra

Lietuvių kalba

Anglų kalba

Rusų kalba

Vokiečių kalba

Vaizdo įrašai