NŠP po persileidimo

Kas yra persileidimas?

Savaiminis persileidimas (dar vadinamas savaiminiu abortu) - tai nėštumo nutrūkimas iki 22-osios nėštumo savaitės, įvykęs prieš moters norą. Kai jis kartojasi daugiau kaip du kartus iš eilės, vadinamas įprastiniu (habitualiniu) abortu. Persileidimas iki 14-osios nėštumo savaitės (pirmuoju nėštumo trimestru) - ankstyvasis, o įvykęs antrąjį nėštumo trimestrą (14-22-ąją nėštumo savaitę) - vėlyvasis.

Savaiminiais persileidimais baigiasi apie 12-15 proc. visų nėštumų. Jų priežasčių yra daug, iš kurių ne paskutinėje vietoje tokie veiksniai, kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, viršsvoris, netinkama mityba. Esant indikacijų, persileidimui išvengti gali būti skiriamas sintetinis progesteronas ir kt. medikamentai.

www.tommys.org – svetainė apie pagalbą patyrus persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.

Po kiek laiko po patirto persileidimo galima planuoti kitą nėštumą, sprendžiama individualiai atsižvelgiant į daugelį dalykų. Yra nuomonių, jog nesant medicininių kontraindikacijų verta mėginti pastoti neatidėliojant.

NŠP taisyklės po persileidimo

Laikotarpiu nuo persileidimo iki pirmųjų mėnesinių beveik visada įvyksta ovuliacija. Todėl pradėkite arba tęskite bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimą iškart po persileidimo. Pirmąja ciklo diena laikykite persileidimo (gausaus kraujavimo) dieną. Iš pradžių BKT greičiausiai bus aukšta, kaip ir esant nėštumui. Paskui ji sugrįš į įprastą žemos temperatūros lygį ir po kurio laiko užfiksuosite ovuliaciją patvirtinantį BKT pakilimą.

Vengianti nėštumo pora turėtų susilaikyti nuo lytinių santykių iki bus galima pagal taisykles patvirtinti vėlyvosios nevaisingosios fazės pradžią, nes dėl organizmo patirto streso gleivių požymiai gali būti neįprasti ir juos sunku teisingai interpretuoti.

Nėštumas po persileidimo

Nėštumo planavimas patyrus persileidimą visada kelia daugiau ar mažiau nerimo - ką daryti, kad netektų to išgyventi dar kartą? Neretai galima išgirsti nuomonę, jog persileidimas - tai natūralus pačios gamtos apspręstas dalykas, kurio priežasčių nelabai ir verta ieškoti, bent jau kol persileidimai nepasikartoja du ar daugiau kartų. Tačiau kuo toliau, tuo labiau aiškėja, jog jie nėra atsitiktinumas - persileidimus lemia konkretūs genetiniai, endokrinologiniai, anatominiai, imunologiniai, mikrobiologiniai ir kt. veiksniai.

Vaisingumo požymių sekimas taipogi gali nukreipti gydytoją teisinga linkme ieškant giliau slypinčio sutrikimo, dėl kurio moteriai nepavyksta išnešioti pradėtos gyvybės.

Persileidimo riziką ypatingai didina sutrumpėjusi liuteininė fazė. Taip pat pastebėta, jog moterims, kurių nėštumai baigiasi persileidimais, labai dažnai būdinga sumažėjusi gimdos kaklelio gleivių sekrecija mėnesinių ciklo metu.

Literatūra

• Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. G. Drąsutienė, "Vaistų žinios", Vilnius, 2005, 225 psl.

• Billingso metodas. E. Billings, A. Westmore, UAB "Leidykla Farmacija", Kaunas 1992, p. 38

• Natural Family Planning. The Complete Approach J. ir S. Kippley (atsisiųsti el. formatu būtina registracija, pageidaujama piniginės aukos)

• Recurrent spontaneous abortion (miscarriage)

• Progesteron Support in Pregnancy (1)

• Progesteron Support in Pregnancy (2)

• Charting after miscarriage

• Cycles & Nutrition Marilyn M. Shannon