Vaisingumo sutrikimai

Nevaisingumas

Pirminis nevaisingumas - negalėjimas pastoti gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nevengiant nėštumo vienerius metus, kai praeityje nėra buvę nėštumų. (PSO)

Antrinis nevaisingumas - negalėjimas pastoti gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nevengiant nėštumo vienerius metus, kai praeityje yra buvęs bent vienas nėštumas, kuris baigėsi gimdymu, persileidimu, nėštumo nutraukimu ar negimdiniu nėštumu.

Klinikinėse studijose nevaisingumas dažniausiai apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerius metus - per tiek laiko paprastai pastoja 84 proc. nėštumo nevengiančių porų. Kita vertus, pusė likusiųjų pastoja per antruosius metus (iš viso 92 proc. per dvejus metus), o demografinėse studijose pora laikoma nevaisinga tik po penkerių metų periodo.

Jei pora nėštumo siekia mažiau nei metus, pastojimo per vienerius metus tikimybė jai yra 80 - 90 proc., jei iki trejų metų - apie 40 proc., jei daugiau nei trejus metus - iki 25 proc.

PSO duomenimis, kūdikio nepavyksta susilaukti apie 15 proc. šeimų, o 10 proc. porų turi mažiau vaikų nei norėtų.

Nevaisingumo priežastys

40 - 50 proc. poros nevaisingumo atvejų priežastys susijusios tik su moterimi, 10 - 30 proc. - tik su vyru, 15 - 30 proc. atvejų - su abiem sutuoktiniais, o 10 - 15 proc. - priežasčių nustatyti nepavyksta.

Jungtinės Karalystės, kurioje kas septinta pora turi vaisingumo problemų, nacionalinio moters ir vaiko sveikatos bendradarbiavimo centro 2004 m. duomenimis, 30 proc. porų nevaisingumo priežasties nepavyko diagnozuoti, 27 proc. porų buvo nustatyti ovuliacijos sutrikimai, 14 proc. - kiaušintakių problemos, 19 proc. - pernelyg mažas spermatozoidų kiekis, 39 proc. - bendras vyro ir moters nevaisingumas. JAV mokslininkų duomenimis, dažniausios nevaisingumo priežastys, įskaitant ir vyrų nevaisingumą, yra kiaušidžių disfunkcija, kiaušintakių sutrikimai, endometriozė, gimdos ir gimdos kaklelio ligos.

Kodėl mažėja šeimų vaisingumas? (audio)

Problemos dėl vaisingumo? Kodėl jos kyla? D. Serapinas

Jaunimo sveikata ir vaisingumas D. Serapinas (paskaita paaugliams)

Psichofiziologinis nevaisingumas - ką tai reiškia?


  • Vyrų nevaisingumo priežastys

    • Spermatozoidų nebuvimas (azoospermija) ar per mažas jų kiekis (oligospermija) - dažniausiai pasitaikanti vyrų nevaisingumo priežastis (galinti būti tiek pirminė, tiek antrinė), kurią nulemia:

      • sėklidžių ar sėklidės prielipo anomalijos (nenusileidusios sėklidės),

      • persirgtos infekcijos (raudonukė, kiaulytė),

      • citostatikai, radiacija, naudojami vėžiui gydyti,

      • varikozinis apie sėklidę esančių venų išsiplėtimas (pagydomas),

      • genitalijų srityje buvę sužalojimai, infekcija, operacijos,

      • sėklinio skysčio stoka (spermatozoidų kiekis pakankamas, bet jie nejudrūs),

      • didelis kiekis nevisaverčių spermatozoidų ejakuliate,

      • karštis (karštos vonios, pirtys, nutukimas, ilgalaikis sėdėjimas),

      • labai dažni lytiniai santykiai (spermatozoidai nespėja subręsti),

      • rūkymas (ypač daugiau nei po 20 cigarečių per parą),

      • nesaikingas alkoholio vartojimas.

    • Spermatozoidų antikūnai:

      • vyrų antikūnai - gaminami sėklidžių, sulipina ir inaktyvina spermatozoidus;

      • moterų antikūnai prieš spermatozoidus (spermagliutinai) - jų yra gimdos kaklelio gleivėse, sulaiko spermatozoidus ir neleidžia jiems patekti į kiaušintakius.

  • Moterų nevaisingumo priežastys

    • Ovuliacijos sutrikimai (40 proc.), kuriuos lemia:

    • Kiaušintakių sutrikimai (30 proc.) - nepraeinamumas dėl buvusių uždegimų, kuriuos sukėlė įvairios infekcijos, dėl chirurginių intervencijų.

    • Endometriozė (15 proc.)

    • Kitos priežastys (10 proc.)

    • Gimdos ir gimdos kaklelio ligos - įgimtos anomalijos, polipai, fibrozė, nepakankama gimdos kaklelio gleivių gamyba dėl rūkymo, infekcijų, medikamentų vartojimo ir pan.

Medical Risks of Infertility System (PDF)


  • Abiejų sutuoktinių nevaisingumo priežastys

    • Amžius - kuo jaunesnė moteris, tuo didesnė tikimybė pastoti, vyro amžius taip pat svarbus, nors ir mažiau nei moters.

    • Psichoseksualinės priežastys - vyro impotencija, lytinio akto nesklandumai, priešlaikinė ejakuliacija, nutrauktas lytinis aktas, vaginizmas.

    • Stresas (tiek vyrų, tiek moterų).

Genetinių ir egzogeninių veiksnių įtaka vaisingumui (PDF), D. Serapinas, 2011 m.

Increasing paternal age is associated with delayed conception in a large population of fertile couples: evidence for declining fecundity in older men, W.C. Ford, 2000 m., PDF

Changes with age in the level and duration of fertility in the menstrual cycle D.B. Dunson, 2001 m., PDF

Vaisingas langas

Vaisingas langas - tai pastoti palankiausias vaisingosios fazės laikotarpis, trunkantis nuo lytiniams santykiams tinkamiausios dienos vaisingoje fazėje iki ovuliacijos, įskaitant ovuliacijos dieną.

Pastojimas dieną po ovuliacijos niekada nebuvo užfiksuotas. Tyrimai parodė, kad didžiausia tikimybė pastoti yra tuomet, kai lytiškai santykiaujama 1-2 dienos iki ovuliacijos, o ne ovuliacijos dieną.

Vienkartinių lytinių santykių, pasibaigusių kliniškai pripažintu nėštumu, laiko pasirinkimas, priklausomai nuo tikėtinos ovuliacijos dienos. Dviejų nepriklausomų studijų rezultatai - vienoje ovuliacija nustatyta pagal BKT, kitoje - pagal hormonų kiekį rytiniame šlapime.

Timing intercourse to achieve pregnancy: current evidence, J.B. Stanford, 2002 m.

Daily Fecundability: First Results from A New Data Base (PDF), B. Colombo, 2000 m.

Timing of Sexual Intercourse in Relation to Ovulation — Effects on the Probability of Conception, Survival of the Pregnancy, and Sex of the Baby, A.J. Wilcox, 1995 m., PDF

Vaisingas langas trunka vidutiniškai 1 - 6 dienas. Jis apima spermatozoidų gyvybingumo laiką (3 - 5 dienas), kiaušialąstės gyvavimo laiką (iki 24 val.) ir gali būti lengvai nustatomos stebint vaisingumo požymius.

Time to pregnancy: results of the German prospective study and impact on the management of infertility, C. Gnoth, 2003 m., PDF

Kuo konkrečios poros vaisingas langas ilgesnis, tuo didesnė tikimybė pastoti, ir atvirkščiai - poroms su itin trumpu vaisingu langu natūralaus pastojimo tikimybė menka. Pastaruoju atveju ypatingai svarbu kuo tiksliau nustatyti vaisingo lango ribas ir lytiniams santykiams pasirinkti laiką, kada tikimybė pastoti didžiausia.

The length of the fertile window is associated with the chance of spontaneously conceiving an ongoing pregnancy in subfertile couples, M.J. Keulers, 2007 m., PDF

2012 m. Australijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog planuojančių pastoti moterų žinios apie mėnesinių ciklą yra gana skurdžios. Iš 204 moterų, besikreipusių pagalbos į vaisingumo specialistus, vos 13 proc. galėjo teisingai nusakyti, kuri mėnesinių ciklo dalis yra vaisinga, ir deja net 68 proc. buvo įsitikinusios, jog sėkmingai suplanuoja lytinius santykius vaisingumo piko dienomis. Anot tyrėjų, vaisingumo pažinimo mokymas turėtų būti pirmoji pagalba dėl sunkumų pastoti į gydytojus besikreipiančioms poroms, nes gebėjimas tiksliai nustatyti vaisingiausią ciklo laikotarpį leistų poroms pastoti greičiau, o daliai - ir išvengti nereikalingo gydymo.

Klaidingai manoma, jog dažni lytiniai santykiai vaisingos fazės metu gali padidinti nėštumo tikimybę - dažnėjant lytiniams santykiams, proporcingai mažėja spermos kokybė. Kadangi spermatozoidų kiekis yra didžiausias po 5 dienų susilaikymo, esama teorijos, pagal kurią nėštumo siekiantiems sutuoktiniams patariama atsisakyti lytinių santykių 5 dienas iki vaisingo lango pradžios ir po lytinio akto nebeturėti lytinių santykių iki pat vaisingo lango pabaigos. Kitaip tariant, nėštumo siekiantys sutuoktiniai per visą vaisingą langą turėtų suplanuoti vienintelį lytinį aktą pačiu palankiausiu pastojimui metu, o kitomis galimai vaisingomis dienomis nuo lytinių santykių susilaikyti. Pastaruoju metu šios teorijos atsisakyta grindžiant tuo, jog spermos kokybei atsistatyti pakanka ir 2 - 3 dienų.

Kinijoje atliktas tyrimas patvirtino, jog taikant vaisingumo pažinimą galimybė pastoti didesnė net 30 proc. Siekusios pastoti moterys buvo apmokytos nustatyti vaisingo lango ribas pagal Bilingsų ovuliacinį metodą (gebėjo atpažinti vaisingas dienas, pagrindinį nevaisingumo modelį (PNM) ir piko dieną). PNM padėjo moterims tiksliai nustatyti nevaisingas dienas prieš prasidedant vaisingai fazei. Tyrimo metu moterys laikėsi šių taisyklių:

  • nustačius PNM, lytiniai santykiai galimi kas tris dienas ar rečiau. Tai ledžia tiksliau vertinti gleivių požymius, taip pat iki vaisingos fazės susikaupia pakankamas spermatozoidų kiekis.

  • per vaisingas dienas, siekiant atpažinti vaisingos fazės pabaigą, lytiniai santykiai galimi kas antrą dieną,

  • jokių apribojimų po piko dienos.

Iš 3268 porų (beveik visos iš jų negalėjo pastoti daugiau nei 5 metus) naudodamos Bilingsų ovuliacinį metodą 1032 pradėjo kūdikius po 2-5 ciklų. Iš viso pastojo 31,6 proc. porų:

Evaluation of the Effectiveness of Natural Fertility Regulation Programme in China, S.Z. Qian, 2000 m.

Nei bazinė kūno temperatūra (BKT) (jos pakilimas paprastai būna jau po ovuliacijos, be to, kai kurių moterų, ypač turinčių vaisingumo problemų, BKT kreivę gali būti sunku arba beveik neįmanoma vertinti), nei kalendoriniai skaičiavimai nėra tinkami metodai vaisingam langui nustatyti. Tik taikant gimdos kaklelio gleivių, gimdos kaklelio arba instrumentinius metodus galima gana tiksliai nustatyti palankiausią metą pastoti (žr. Taisyklės siekiant pastoti).

Mucus observations in the fertile window: a better predictor of conception than timing of intercourse, J.L.Bigelow, 2004 m., PDF

Literatūra

Lietuvių kalba

Anglų kalba

Rusų kalba

  • babyplan (svetainė planuojantiems nėštumą)

Lenkų kalba