NŠP po gimdymo

Pereinamojo laikotarpio po gimdymo fiziologija

Nėštumas yra ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą.

Pogimdyminio laikotarpio fiziologija

Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 val.) ir vėlyvąjį.

Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vykstantys procesai

• Sparčiai mažėja gimdos svoris (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kinta jos padėtis - užgimus placentai gimdos dugnas (aukščiausiai esanti gimdos dalis) būna per 2 skersus pirštus žemiau bambos, o 10-14 parą nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš gaktinės sąvaržos jau nebečiuopiamas.

• Išoriniai gimdos kaklelio žiomenys užsidaro po 2 savaičių ir, jei moteris gimdė per natūralius gimdymo takus, visam laikui lieka plyšio pavidalo.

• Atsinaujina gimdos gleivinė - tai įvyksta 3-iąją savaitę po gimdymo, tačiau placentos aikštelėje šis procesas užtrunka ilgiau - iki 6-8 savaičių, todėl dėl galimos žaizdos infekcijos lytiniai santykiai nerekomenduojami visą pogimdyminį laikotarpį.

• Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės bei atkrintančiosios gleivinės audiniai. Liochijų pobūdis kinta:

  • 1-5-ąją parą po gimdymo kraujingos,

  • 6-10-ąją parą rusvos,

  • 11-15-ąją parą šviesiai gelsvos,

  • dar vėliau skystos, šviesios, pilkai balkšvos, negausios,

  • nuo 5-6-osios savaitės dažniausiai išskyrų nebėra.

• Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas. Gleivinės įtrūkimai, plyšimai sugyja per 7-10 dienų. Makštis visam laikui lieka platesnė, raukšlės labiau išlygintos.

• Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo, plyšimai, įkirpimai sugyja per 10-12 dienų.

• Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios, sumažėja baltosios linijos (vertikalios pilvo srities linijos) pigmentacija.

• Išveša krūtys. Iš pradžių iš jų skiriasi priešpienis, o nuo 2-4-osios dienos - pienas. Pieno gamybą stimuliuoja posmegeninės liaukos hormonas prolaktinas, kurio ypač padaugėja po gimdymo, kai nustoja veikti placentos hormonai. Pieno išsiskyrimą iš krūties skatina posmegeninės liaukos pulsiškai gaminamas hormonas oksitocinas. Pastarojo gamybą gali sukelti net naujagimio verksmas, o slopinti - stresas.

• Nuo pirmųjų dienų po gimdymo kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, tačiau funkcionuojančios krūtys stabdo ovuliaciją.

Tolesnio žindymo laikotarpio fiziologija

Krūties spenelio ir aplink jį esančio laukelio - areolės dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Šis hormonas veikia dvejopai:

• skatina pieno gamybą,

• slopindamas folikulus stimuliuojančiojo hormono (FSH) ir liuteinizuojančiojo hormono (LH) išskyrimą posmegeninėje liaukoje, užslopina ir dezorganizuoja folikulų brendimą kiaušidėse, t.y. slopina vaisingumo atsistatymą (žr. Lytinės sistemos struktūra).

Prolaktino koncentracija ima didėti tuo momentu, kai kūdikis yra žindomas, ir aukščiausią lygį paprastai pasiekia praėjus 30-45 min. nuo žindymo pradžios. Per kitas 2 val. prolaktino koncentracija nukrenta iki pradinio lygio. Taigi kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pasigamina prolaktino ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai. Pažymėtina, jog nutraukinėjant pieną pientraukiu prolaktino koncentracija tiek neišauga, kaip žindymo metu. Žindant naktį prolaktino išsiskiria daugiau, negu dieną, todėl sumažinus žindymą naktį neretai sumažėja tiek pieno gamyba, tiek vaisingumo slopinimas.

Vaisingumo slopinimui reikšmingi ne tik žindymo dažnis bei intensyvumas, bet ir moters mitybos ypatumai, psichiniai stresai, ligos, pradėjimo žindyti po gimdymo momentas.

15 proc. nežindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia per 6 savaites po gimdymo, 30 proc. - per 3 mėnesius po gimdymo, nors pirmieji ciklai gali būti ir anovuliaciniai. Anksčiausia dokumentuota ovuliacija yra įvykusi 27 dieną po gimdymo. Daugeliu atvejų po pirmosios ovuliacijos liuteininė ciklo fazė būna nevisavertė.

Žindančioms moterims vaisingumas dažniausiai grįžta vėliau, nei nežindančioms. Joms mėnesinių gali nebūti net iki 3 metų ar daugiau. Nutraukus žindymą vaisingumas paprastai atsistato labai greitai - po 2 savaičių, nors pasitaiko, kad mėnesinių nebūna dar 2-3 mėnesius.

Pirmosios mėnesinės po gimdymo neretai būna sunkios, ypač jei prieš jas neįvyko ovuliacija.

Žindymo sąlygotas mėnesinių nebuvimas vadinamas laktacine amenorėja. Kita vertus, net ir krūtimi maitinanti moteris gali sulaukti pirmųjų mėnesinių netikėtai anksti. Kai kurie autoriai yra pastebėję, jog anksčiau vaisingumas atsistato toms moterims, kurių ciklai iki nėštumo buvo itin reguliarūs, jų beveik neveikė stresai. Taigi žindymas negarantuoja nevaisingumo. Tai patvirtina daug netikėtų nėštumų maitinant krūtimi.

Vis dėlto, PSO teigimu, pasaulyje didžiausią įtaką nėštumui išvengti turi ne visos kontraceptinės priemonės kartu sudėjus, o natūralus žindymas. Apskaičiuota, jog norint išlaikyti nepakitusį vaisingumą tokioje šalyje, kaip Bangladešas, galima tai pasiekti dvejopai - arba suintensyvinti žindymą, kad amenorėja po gimdymo truktų vieną mėnesį ilgiau, arba padidinti dirbtinės kontracepcijos naudojimą nuo 9 iki 32 proc.

PSO rekomenduoja kūdikį žindyti bent 2 metus. Žindymo nauda kūdikiui yra milžiniška, bet čia jos neaptarinėsime. Motinai žindymas:

• mažina pogimdyminio laikotarpio kraujavimą (mažiau prarandama kraujo),

• skatina gimdos involiuciją,

• slopina vaisingumą,

• greitina iki nėštumo buvusios kūno masės atsistatymą,

• mažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką,

• galimai sumažina osteoporozės bei šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką senyvame amžiuje,

• mažina tikimybę sirgti reumatoidiniu artritu.

How Breastfeeding Benefits Mothers' Health (K. Harmon, 2010 m.)

The risks and benefits of infant feeding practices for women and their children (A. M. Stuebe, E.B. Schwarz, 2009 m.)

Breast cancer and breastfeeding: collaborative reanalysis of individual data from 47 epidemiological studies in 30 countries, including 50 302 women with breast cancer and 96 973 women without the disease (V. Beral, 2002 m.)

Influence of number of pregnancies and total breast-feeding time on bone mineral density (S. Carranza-Lira, 2002 m.)

Bone mineral density in grand multiparous women with extended lactation (P. H. Henderson, 1999 m.)

The relationship between breast-feeding and early childhood morbidity in a general population (C. van den Bogaard, 1991 m.)

Pirmųjų ciklų po gimdymo ypatumai

Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai:

• 1-2 anovuliaciniai ciklai,

• vėluojanti ovuliacija,

• trumpa liuteininė fazė (vidutiniškai 8-10 dienų),

• ilgiau trunkantis gleivių etapas,

• daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu - jei moteris matuoja bazinę kūno temperatūrą (BKT), tai nesukelia jokių vertinimo problemų, nes BKT pakilimas būna artimas paskutiniojo gleivių etapo piko dienai, o po ankstesnių gleivių etapų BKT išlieka žema, kas rodo, jog vaisingoji fazė tebesitęsia.

Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau, pvz. vėlyvoji nevaisingoji fazė gali būti trumpesnė nei įprastai visą žindymo laikotarpį.

Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)

Kas yra LAM?

Laktacinės amenorėjos metodo (LAM) apibrėžimas (dar vadinamas Bellagio konsensusu):

Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra:

• gimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius,

• amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo),

• maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi.

Pats žindymas nėra šeimos planavimo būdas, tačiau juo yra LAM. Tai šiuolaikinis, efektyvus, ekologiškas bei pigus šeimos planavimo metodas, galintis tapti įvadiniu metodu kitiems NŠP metodams.

Straipsniai apie LAM efektyvumą:

Multicenter study of the Lactational Amenorrhea Method (LAM): I. Efficacy, duration, and implications for clinical application (M. H. Labbok, V. Hight- Laukaran, 1997 m.)

Multicenter study of the Lactational Amenorrhea Method (LAM): II. Acceptability, utility, and policy implications (V. Hight- Laukaran, M. H. Labbok, 1997 m.)

Multicenter study of the Lactational Amenorrhea Method (LAM) III: Effectiveness, duration, and satisfaction with reduced client-provider contact (A. E. Peterson, 2000 m.)

An Annotated Bibliography of Postpartum Family Planning Literature (2009 m.)

LAM kriterijai

Kūdikis maitinamas tik krūtimi arba beveik tik krūtimi

Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto:

• nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko,

• dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val.,

• kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus,

• iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.

Kūdikiui augant ir mažėjant jo poreikiui bei norui valgyti naktį:

• pažindykite kūdikį vėlai vakare ir anksti ryte,

• išlaikykite tarp šių žindymų ne didesnį nei 6-7 val. intervalą.

Kai kurie autoriai taip pat nurodo, jog kūdikis turi būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra paros žindymo trukmė turi būti ne mažiau kaip 2 val.

PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).

Kaip teigia LAM apibrėžimas, maitinimas krūtimi turi būti visai arba beveik natūralus. Tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5–15 proc. visų maitinimų kiekio (pageidautina dar mažiau). Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, porai derėtų žinoti, jog bet koks maisto papildymas ar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.

Reti maitinimai ar reguliarus kūdikio raciono papildymas kitu maistu yra susiję tiek su mėnesinių grįžimo rizika, tiek su padidėjusia galimybe, jog prieš pirmąsias mėnesines įvyks ovuliacija. Todėl LAM sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip yra maitinamas kūdikis: išimtinai tik krūtimi ar gauna dar ir kitų papildomų priedų.

Skirtingus žindymo modelius apibrėžia ir jų fiziologinę įtaką vaisingumui bei pieno gamybai pažymi schema:

Maitinimo krūtimi modeliai (schema koreguota pagal vadovėlį)

Žindymas pagal grafiką, stengiantis kūdikį kuo anksčiau pripratinti išmiegoti visą naktį, naudojant buteliukus ir žindukus, motinai paliekant kūdikį prižiūrėti kitiems žmonėms lemia trumpesnius ir retesnius maitinimus krūtimi, trumpesnį bendrą žindymo laikotarpį, o vaisingumą slopina dažniausiai menkai. Paprastai taip žindančios motinos vaisingumas atsistato per pirmuosius 3 mėnesius po gimdymo, tačiau gali atsinaujinti praėjus vos 4 savaitėms po gimdymo arba, retais atvejais, tik visiškai atjunkius kūdikį. Tokias plačias ribas lemia žindymo pobūdis (kiek dažnai ir gausiai žindoma) ir individualūs moters organizmo ypatumai.

J. ir S. Kippley skiria dar vieną žindymo modelį - ekologinį žindymą, kuris yra griežtesnis ir už išimtinį. Esminis skirtumas - labai svarbu ne tik neduoti kūdikiui jokio papildomo maisto ar gėrimo, bet ir nuolat būti su kūdikiu. Ekologinis žindymas nusakomas 7 reikalavimais:

• pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius maitinkite kūdikį tik krūtimi, neduokite jokio papildomo maisto ar gėrimo, net vandens,

• raminkite kūdikį žindydama,

• nenaudokite buteliukų ir žindukų,

• nakties metu kūdikį migdykite vienoje lovoje šalia savęs ir žindykite pagal poreikį,

• pamiegokite šalia kūdikio dienos metu,

• dažnai maitinkite tiek dieną, tiek naktį, nesilaikydama jokio grafiko,

• nepraktikuokite nieko, kas trukdytų žindymui ar atskirtų jus nuo kūdikio.

J. ir S. Kippley duomenimis, tik apie 50 proc. vien išimtinai žindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia vėliau, nei praėjus 6 mėn. po gimdymo. Likusioms vaisingumas atsistato anksčiau. Tuo tarpu kruopščiai laikantis visų 7 ekologinio žindymo reikalavimų (nuo 6 mėn. lieka 6 reikalavimai), kol moteriai nebuvo jokio kraujavimo, tikimybė pastoti per pirmuosius 3 mėn. po gimdymo praktiškai lygi nuliui, nuo 4 iki 6 mėn. ji mažesnė nei 1 proc., 70 proc. atvejų mėnesinės atsinaujina 9-20 mėn. po gimdymo (vidutiniškai 14-15 mėn. po gimdymo), o kartais tik po 2-3 metų.

Nėra buvę kraujavimo

Moteriai nėra buvę jokio kraujavimo vėliau, nei 56 dienos po gimdymo. Kraujavimu laikytinas net minimalus tepimas kraujingomis išskyromis, trunkantis vos 1-2 dienas.

Tai svarbiausias iš trijų LAM kriterijų.

Pastėbėta, kad:

• jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta nepraėjus 6 mėn., dažniausiai iki jos būna buvęs didesnis ar mažesnis kraujavimas,

• jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta praėjus 6 mėn. ar daugiau, dažniausiai iki jos nebūna buvę jokio kraujavimo.

Kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus

Tai mažiausiai svarbus LAM kriterijus.

Paprastai 6 mėn. amžiaus kūdikiai ima patys reikalauti papildomo maisto. Rekomenduojama papildomo maisto bent pasiūlyti, tačiau pasitaiko, kad kūdikis jo atsisako iki 8 mėn.

Iš pradžių kūdikis papildomo maisto suvalgo labai nedaug, o maisto poreikis, didėjant kūno masei, auga gan sparčiai, tad žindymo intensyvumas kurį laiką gali beveik nepakisti. Jei kūdikis ir toliau maitinamas krūtimi dažnai, duodant ir papildomą maistą, motina yra iš dalies apsaugota nuo neplanuoto pastojimo. Kai kurie mokslininkai teigia, jog LAM galėtų būti efektyviai taikomas 9-12 mėn. ir net ilgiau.

Pradėjus kūdikį primaitinti papildomu maistu rekomenduojama kiekvieną valgymą pradėti žindymu. Taip pat svarbu palikti maitinimų vien motinos pienu, ypatingai paskutinį maitinimą vakare prieš miegą ir pirmąjį anksti ryte.

LAM algoritmas

LAM taikymo algoritmas

NŠP po gimdymo taisyklės

• Pirmąsias 6-8 savaites po gimdymo susilaikykite nuo lytinių santykių dėl galimos infekcijos.

• Jei dėl tam tikrų piežasčių nusprendėte ar esate priversta nežindyti, nenaudokite hormoninių preparatų pieno gamybos slopinimui - jie gali iškreipti vaisingumo požymius. Diskomforto jausmą krūtyse galite sumažinti nusitraukdama šiek tiek pieno rankomis - nežindant jo gamyba liausis savaime per keletą dienų.

Gimdos kaklelio gleivių vertinimas

• Gimdos kaklelio gleives pradėkite stebėti:

  • jei nežindote pagal LAM kriterijus (visai nemaitinate krūtimi arba nustojote žindyti pirmosiomis dienomis po gimdymo, maitinate krūtimi, tačiau per pirmuosius 6 mėn. po gimdymo apart savo pieno kūdikiui papildomai duodate dirbtinių pieno mišinių, kieto ar skysto maisto, vandens, maitinate pagal grafiką, kūdikis išmiega nežindytas visą naktį) - kai tik bus įmanoma;

  • jei kūdikis maitinamas tik krūtimi, tačiau išmiega nevalgęs visą naktį - praėjus 5 sav. po gimdymo (pagal J. ir S. Kippley);

  • jei žindote pagal LAM kriterijus - praėjus ne daugiau kaip 5 mėn. po gimdymo (6 mėn. yra galutinė riba, žindant pagal ekologinį žindymo modelį ši riba - 9 mėn., tačiau jausitės saugiau pradėjusi juos sekti kuo anksčiau); jei bent vienas iš trijų LAM kriterijų pažeidžiamas, vaisingumo požymius būtina pradėti žymėtis nedelsiant.

• Vidinį gimdos kaklelio gleivių tyrimą galima pradėti tik visiškai sugijus makšties audiniams.

• Jei išnykus liochijoms nėra jokių gleivių ir jaučiate sausumą (o kartu nėra kraujavimo ir jokių vaisingųjų gimdos kaklelio požymių):

  • jei žindote pagal LAM kriterijus - galite pradėti taikyti kas antro vakaro taisyklę,

  • jei nežindote pagal LAM kriterijus - galite pradėti taikyti kas antro vakaro taisyklę, tačiau jei neturite gimdos kaklelio gleivių vertinimo patirties ar abejojate savo pastebėjimais, susilaikykite nuo lytinių santykių - vėlyvoji nevaisingoji fazė pagal simptoterminį arba temperatūrinį metodus ateiti labai ilgai netruks.

• Pastebėjusi bet kokio tipo gleives, jas traktuokite kaip vaisingosios fazės pradžią ir nuo lytinių santykių susilaikykite.

• Stebėkite gimdos kaklelio gleives bent 14 dienų iš eilės (tuo metu nuo lytinių santykių susilaikykite), kad nustatytumėte savo pagrindinį nevaisingumo modelį (PNM):

  • "sausasis" PNM - gleivių neaptinkama, fiksuojamas nuolatinis "sausumas",

  • "nekintančių gleivių" PNM - nuolat yra kasdien nekintančių vaisingumo ženklų neturinčių gleivių (drėgnų, primenančių pieną arba panašių į dribsnius, lipnių - svarbiausia, kad visą laiką tokių pačių).

• Laikykitės užsitęsusios nevaisingosios fazės taisyklių - kol išlieka PNM, taikykite kas antro vakaro taisyklę, o bet kokį pasikeitimą PNM laikykite galima vaisingosios fazės pradžia - susilaikykite nuo lytinių santykių ir stebėkite.

• Jei pasirodžius bet kokio tipo gleivių ("sausojo" PNM atveju) ar ėmus kisti gleivių savybėms ("nekintančių gleivių" PNM atveju) vėl atsistato ankstesnė PNM būdinga situacija, nuo 4 vakaro, kai stebite savo PNM požymius, vėl galite taikyti kas antro vakaro taisyklę iki pastebėsite bent mažiausią pasikeitimą PNM.

Gimdos kaklelio vertinimas

• Jei prieš pastojimą sekėte gimdos kaklelį ir gebėjote pastebėti jo pokyčius, po gimdymo šis požymis gali tapti ypač vertingas.

• Gimdos kaklelio požymius pradėkite vertinti tik visiškai sugijus makšties audiniams.

Bazinė kūno temperatūra

• Bazinę kūno temperatūrą (BKT) būtinai pradėkite matuoti:

  • jei nežindote pagal LAM kriterijus:

    • ne vėliau kaip 21-22 dieną po gimdymo (pagal NFPTA)

    • ne vėliau kaip 14 dieną po gimdymo (pagal J. ir S. Kippley).

  • jei žindote pagal LAM kriterijus ir:

    • buvo kraujavimas (nesvarbu kokio gausumo),

    • gleivių pasikeitimai rodo grįžtantį vaisingumą,

    • pasikeitė žindymo režimas;

• Vėlyvosios nevaisingosios fazės pradžia:

  • ketvirtas vakaras po gleivių piko ir / arba ketvirtas pakilusios virš dengiančiosios linijos BKT vakaras - vadovaukitės vėlesniu iš šių požymių;

  • vadovaukitės klasikinėmis taisyklėmis, tik pridėkite vieną papildomą dieną (pagal J. ir S. Kippley, amerikietiškoji mokykla),

• Prie įprastų VNF pradžios nustatymo taisyklių galite sugrįžti:

  • po trijų ovuliacinių ciklų (pagal V. Rudzinską),

  • antrąjį ciklą (pagal NFPTA).

Kalendorinės taisyklės

• Kalendorinės taisyklės, pagal kurias nustatoma ankstyvosios nevaisingosios fazės pabaiga, tampa aktualios tik sulaukus pirmųjų mėnesinių. Skirtingų autorių nuomonės dėl jų taikymo po gimdymo išsiskiria.

  • I variantas (pagal J. ir S. Kippley)

    • Doering'o taisyklę ir 21 dienos taisyklę taikykite remdamasi iki nėštumo buvusių ciklų statistika.

  • II variantas (pagal V. Rudzinską) - kalendorines taisykles pradėkite taikyti tik po 6 visaverčių ciklų. Visaverčiu ciklas laikomas, kai jis yra:

    • dvifazis,

    • su ne trumpesne kaip 10 dienų liuteinine faze,

    • su sutampančiais pagrindiniais požymiais (gleivių, gimdos kaklelio, BKT),

    • su taisyklinga gleivių pokyčių raida.

  • III variantas (pagal NFPTA)

    • Nenaudokite iki nėštumo buvusių ciklų statistikos.

    • Pirmuosius 3 ciklus ankstyvosios nevaisingosios fazės metu nuo lytinių santykių susilaikykite.

    • nuo 4 ciklo naudokite 5 dienų taisyklę arba 21 dienos taisyklę - tą iš jų, pagal kurią vaisingosios fazės pradžia ankstyvesnė.

    • Nuo 7 ciklo naudokite 21 dienos taisyklę.

    • Turėdama 12 ciklų duomenis pereikite prie 20 dienų taisyklės.

Literatūra

Lietuvių kalba

• Vaisingumo pažinimas pagimdžius (LIC "Už gyvybę)

• Vaisingumo pažinimas V. Rudzinskas, LIC "Už gyvybę", Kaunas 1999 (45, 46, 47, 48, 49, 50 psl.)

• Gyvybės kelias. Billings'o metodas. A. Cappella, UAB "Leidykla Farmacija", Kaunas 1992 (36, 37, 38, 39 psl.)

• Pradžių pradžia

• zindymas.lt

• zindyk.lt

• Žindymas - gyvenimo mokykla, J. Kudzytė, 1999

• Natūralu ir patikima Arbeitsgruppe NFP, 2019 (Sensiplan metodo praktinis vadovas ir pratybų knyga), p. 98-107

• Vaisingumo pažinimas ir natūralus šeimos planavimas B. Obelenienė, A. Narbekovas, V. Rudzinskas, G. Vaitoška, D. Serapinas, D. Railaitė, G. Čerkauskas. VDU leidykla, 2011, p. 158-171

• Meilė ir pasirengimas šeimai: vaisingumo pažinimas A. Narbekovas, B. Obelenienė, V. Rudzinskas. VDU leidykla, 2004

• Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. G. Drąsutienė, "Vaistų žinios", Vilnius, 2005, 527-529 psl.

• Maitinimas krūtimi ir katalikiška motinystė S. Kippley, KPL 2012

• Kūdikio žindymas. Kaip maitinimas krūtimi formuoja šeimą Š. Kipli, Kaunas: Farmacija, 1993

• Geriausia pradžia. Ekologiškos motinystės vadovas ir mamoms, ir tėčiams E. Markūnienė, B. Obelenienė, B. Kulikauskaitė, Artuma, 2003

• Geriausia pradžia J. Kudzytė, G. Levinienė, Kaunas: Farmacija, 1998

• Billingso metodas. E. Billings, A. Westmore, UAB "Leidykla Farmacija", Kaunas 1992, p. 59-67

• Motinos pienas ir natūralus kūdikių maitinimas. J. Bojarskas, J. Kudzytė, G. Levinienė, L. Vaidelienė, Kaunas: Kauno medicinos akad. l-kla, 1999

Anglų kalba

• Natural Family Planning. The Complete Approach J. ir S. Kippley (atsisiųsti el. formatu būtina registracija, pageidaujama piniginės aukos)

• How NFP Works in Breastfeeding (PDF) (Natural Family Planning Teachers' Association) ir Breastfeeding And Fertility (PDF) (The Fertility Education Trust)

• Billings Method during Breast Feeding (Billings Mentor)

• The continuum of fertility: breastfeeding (The Couple to Couple League)

• Family Planning: A Global Handbook for Providers (PDF) WHO, 2011

• Breast-feeding. The Technical basis and recommendation for action Geneva: WHO

• Global strategy for infant and young child feeding Geneva, WHO, 2003

• Billings Ovulation Method™ and Managing Fertility during Lactation and Weaning

• Billings Ovulation Method™ and Physiology of Lactation and its Effects on Fertility

• Can you use NFP while breastfeeding?

• How Weaning Happens D. Bengson

Pasidalijimai