NŠP metodų klasifikacija

Nei vienu iš NŠP metodų neįmanoma tiksliai nustatyti ovuliacijos momento, tačiau ciklo stebėjimo duomenys leidžia atpažinti vaisingos fazės ribas.

Pagrindinė klasifikacija

1.Simptoterminis metodas

Istoriškai skiriamos keturios pagrindinės simptoterminio metodo modifikacijos:

Šioje interneto svetainėje smulkiai nagrinėjamas tik simptoterminis metodas, remiantis daugiausiai amerikietiškąja bei angliškąja NŠP mokyklomis. Lietuviškoji NŠP mokykla turi tam tikrų savitumų, tačiau yra sukurta angliškosios simptoterminio metodo modifikacijos pagrindu. Lietuvoje taip pat mokoma Sensiplan metodo, tačiau mokytojai neruošiami.

2. Gimdos kaklelio gleivių metodai

Tai grupė viensimptomių metodų, kurie pagrįsti tik gimdos kaklelio gleivių stebėjimu, tačiau yra plačiai paplitę, o kai kurie iš jų, jei taikomi be klaidų, savo efektyvumu mažai tenusileidžia simptoterminiam metodui. (Gimdos kaklelio gleivių metodo raida). Gimdos kaklelio gleivės stebimos ir taikant simptoterminį metodą, bet pastarojo taisyklės yra kitokios, nei viensimptomių metodų.

2.1. Bilingsų metodas (Bilingsų ovuliacinis metodas – BOM)

2.2. Kreitono modelis

Kreitono modelio sistema (Creighton Model Fertility CareTM System – CrMS) - tai pažangi ovuliacinio metodo modifikacija, plačiausiai taikoma naprotechnologijoje. (Metodo raida). Šio metodo mokoma ir Lietuvoje, tačiau mokytojai neruošiami.

Naprotechnologija ir Kreitono modelio sistema

Introduction to Creighton Model System (PDF)

Scientific Foundations of the Creighton Model System (PDF)

CrMS nėra, kaip neretai manoma, patobulintas Bilingsų metodo variantas - tai du savarankiški metodai, kurių pagrindiniai skirtumai yra šie (Some Clarifications Concerning NaProTECHNOLOGY and the Billings Ovulation Method):

  • CrMS sukurta ne standartizuojant BOM taisykles, o pasitelkiant naujas.

  • CrMS akcentuoja griežtą metodo standartizavimą, BOM – kiekvienos moters individualumą ir metodo lankstumą. CrMS naudojami tik numatyti simboliai, pagal BOM moteris gali nusakyti požymius ir savais žodžiais.

  • Pagal abu metodus vertinamos tiek pačių gleivių savybės, tiek jų sukeliami pojūčiai, tačiau BOM naudojanti moteris turi vertinti subjektyvius kasdienės veiklos metu atsiradusius pojūčius išorinių lytinių organų srityje (tai svarbiausias BOM komponentas), o naudojanti CrMS - fiksuoti gleivių lemiamus pojūčius tik valymosi tualetiniu popieriumi pagal tiksliai aprašytą metodiką metu.

  • Pagal abu metodus gleivės vertinamos tik išorėje. Jei CrMS-ą naudojanti moteris aptinka gleivių ant tualetinio popieriaus, turi jas įvertinti pirštais, o BOM pirštų testas netaikomas.

  • CrMS numato metodiką, kaip po lytinio akto per 1 val. pašalinti spermos likučius, kad jie kitą dieną netrukdytų vertinimui, BOM akcentuoja natūralumą ir kas antro vakaro taisyklę.

  • Abiems metodams požymių žymėjimui naudojama spalvotų lipdukų sistema, bet tiems patiems simboliams teikiamos kiek skirtingos reikšmės.

  • CrMS-oje nėra pagrindinio nevaisingumo modelio sąvokos ir su ja susijusių taisyklių.

  • Pagal CrMS poovuliacinė nevaisingoji fazė prasideda ketvirtosios dienos po gleivių piko vakarą, pagal BOM - ketvirtosios dienos rytą.

  • Skiriasi metodų taisyklės netipinėse situacijose.

2.3. Dviejų dienų metodas

Dviejų dienų metodas - tai labai supaprastinta ovuliacinio metodo modifikacija, sukurta naudoti vengiant nėštumo ir skirta visų pirma besivystančioms šalims.

3. Kalendoriniai metodai

3.1. Ritmo metodas

Ritmo metodas svarbus tik istoriškai ir kaip savarankiškas metodas nebetaikomas.

3.2. Standartinių dienų metodas

Standartinių dienų metodas - tai kalendorinis metodas, sukurtas 1999 m. Georgetown universitete, skirtas visų pirma neraštingoms moterims ir gan sėkmingai integruotas į šeimos planavimo programas besivystančiose šalyse. Šiam metodui naudojami specialūs "ciklo karoliai" (CycleBeads).

4. Temperatūrinis metodas

Kaip savarankiškas metodas nėra populiarus, nes reikalauja ilgų susilaikymo nuo lytinių santykių periodų, tačiau jo efektyvumas itin didelis.

Bazinės kūno temperatūros sekimas yra vienas iš pagrindinių simptoterminio metodo komponentų. Tačiau net ir naudojant simptoterminį metodą gali pasitaikyti situacijų, kai kiti vaisingumo požymiai dėl tam tikrų priežasčių mažai informatyvūs. Šiais atvejais bazinės kūno temperatūros negalima vertinti įprastai - būtina taikyti griežtesnes, t.y. temperatūrinio metodo taisykles.

5. Laktacinės amenorėjos metodas

Laktacinės amenorėjos metodas (LAM) - tai metodas, skirtas žindančioms moterims, kurios savo kūdikiui iki 6 mėn. amžiaus neduoda jokio (ar beveik jokio) papildomo maisto ir kurioms dar neatsinaujinusios mėnesinės. Griežčiausia prasme LAM nepriskiriamas NŠP metodams, nes nereikalauja kasdienio vaisingumo požymių registravimo.

6. Instrumentiniai metodai

Instrumentiniai vaisingumo pažinimo metodai pagrįsti vaisingosios fazės ribų nustatymu vaisingumo indikatoriumi. Priklausomai nuo indikatoriaus veikimo principo šių metodų patikimumas vengiant nėštumo gali būti nuo labai žemo iki vidutinio (pvz. Marquette metodas). Kaip savarankiški metodai jie neprilygsta efektyviausiems šiuolaikiniams NŠP metodams, todėl paprastai taikomi arba kartu su simptoterminiu ar gimdos kaklelio gleivių metodu (pvz. Bostono simptohormoninis dvigubo patikrinimo metodas), kol pora jų dar tik mokosi, arba siekiant nėštumo.

Kitos klasifikacijos

Pagal būdą vaisingos fazės riboms nustatyti

    • stebėjimu pagrįsti metodai (gimdos kaklelio, gleivių, bazinės kūno temperatūros);

    • apskaičiavimu pagrįsti metodai (kalendoriniai).

Pagal stebimų vaisingumo požymių derinimą

    • viensimptomiai - pagrįsti vieno vaisingumo požymio stebėjimu:

      • temperatūrinis / bazinės kūno temperatūros metodas,

      • gimdos kaklelio gleivių (ovuliacinis) metodas,

      • gimdos kaklelio metodas,

    • keliasimptomiai - pagrįsti kelių vaisingumo požymių stebėjimu:

      • kalkulioterminis (kalendorinis + temperatūrinis),

      • mukoterminis (temperatūrinis + ovuliacinis),

      • dvigubo patikrinimo / simptoterminis (kalendorinis + ovuliacinis + temperatūrinis).